(30 darbai)
(5 puslapiai)
Pagrindiniai Europos Sąjungos (ES) principai. Europos Sąjungos (ES) institucijos ir sprendimų priėmimas. Europos parlamentas (EP). Europos Sąjungos taryba. Europos vadovų taryba. Europos komisija (EK). Teisingumo teismas. Audito rūmai. Regiono komitetas. Papildomos Europos Sąjungos funkcijos. Europos investicijų bankas. Europos centrinis bankas (ECB). Bendrųjų reikalų taryba. Skaityti daugiau(4 puslapiai)
Europos bendrijos kūrimas. Mastrichto sutartis. Amsterdamo sutartis. Pagrindinės Europos sąjungos institucijos. Europos Taryba. Europos komisija. Europos Parlamentas. Europos teisingumo teismas. Audito rūmai. Ekonomikos ir socialinių mokslų komitetas. Europos sąjungos papildomos institucijos. Europos centrinis bankas. Pirmos instancijos teismas. Europos sąjungos biudžetas. Euro įvedimas. Laisvas prekių judėjimas. Laisvas paslaugų judėjimas. Laisvas kapitalo judėjimas. Laisvas asmenų judėjimas. Darbo politika Europos Sąjungoje. Lygios vyrų ir moterų teisės. Švietimas. Bendroji žemės ūkio politika Europos sąjungoje. Europos sąjungos parama žemės ūkiui. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Integracijos teorijos pagrindai. Integracijos samprata. Integracijos principai. Ekonominės integracijos teorijos. Ekonominės integracijos pakopos. Politinės integracijos teorijos. Europos sąjunga: kilmė, etapai ir plėtra. Europizmo idėjos atsiradimas ir raida. Valstybių bendradarbiavimas pokario Europoje. Maršalo planas. Europos bendrijų kūrimas 1950m.1986m. R. Šumano planas (1950.05.09.) ir Paryžiaus sutartis (1951.04.08.), Romos sutartys: EEB ir EA (1957.03.25)/(1958.01.01.). Muitų sąjungos sukūrimas (1968.07.01.). Sujungimo sutartis (EAPB+EEB+EA) (1965.04.08.) / (1967.07.29.). Suvestinis Europos aktas (1986.02.17,)/(1987.07.01.). Europos Sąjungos (Mastrichto) sutartis (1992.02.07.)/ (1993.11.01.). Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas (1993.06.2122.). Amsterdamo sutartis (1997.10.02) /(1999.05.01.). Nicos sutartis.(2001.02.26.) / (2003.02.01.). Lisabonos strategija (2003.03.). Atėnų aukščiausiojo lygio susitikimas (2003.04.16.). Europos Sąjungos (ES) plėtros etapai. Europos Sąjungos (ES) tikslai, principai ir simboliai. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Europos sąjungos tikslai. Europos sąjungos institucijos. Europos sąjungos plėtra. Europos Komisija. Europos Teisingumo Teismas. Europos parlamentas. Laisvas paslaugų judėjimas. Laisvas prekių judėjimas. Laisvas darbo eigos judėjimas. Europos sąjungos valstybė - Airija. Europos sąjungos valstybė - Austrija. Europos sąjungos valstybė - Belgija. Europos sąjungos valstybė - Čekija. Danija. Estija. Graikija. Ispanija. Italija. Kipras. Latvija. Lenkija. Lietuva. Liuksemburgas. Malta. Portugalija. Prancūzija. Slovakija. Slovėnija. Suomija. Švedija. Vengrija. Vokietija. Europos integracijos prielaidos. Europos Sąjungos vadovų taryba. Europos Sąjungos vadovų taryba. Lietuva – Pasaulio prekybos organizacijos narė. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Integracijos teorijos pagrindai. Integracijos samprata. Integracijos principai. Ekonominės integracijos teorijos. Ekonominės integracijos pakopos. Europos sąjunga: kilmė, etapai ir plėtra. Europizmo idėjos atsiradimas ir raida. Valstybių bendradarbiavimas pokario Europoje. Maršalo planas. Europos bendrijų kūrimas 1950-1986 metais. Europos Sąjungos (ES) (mastrichto) sutartis (pasirašyta 1992.02.07, įsigaliojo 1993.11.01. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas (1993.06.21-23). Amsterdamo sutartis (pasirašyta 1997.10.02, įsigaliojo 1999.05.01). Nicos sutartis (pasirašyta 2001.02.26, įsigaliojo 2003.02.01). Lisabono strategija. Atėnų aukščiausiojo lygio. Susitikimas (2003.04.16). Europos sąjungos plėtros etapai. Europos sąjungos tikslai, principai ir simboliai. Europos sąjungos plėtros etapai. Europos sąjungos tikslai, principai ir simboliai. Integracijos teorijos pagrindai. Integracijos samprata. Integracijos principai. Europos sąjunga: kilmė, etapai ir plėtra. Europizmo idėjos atsiradimas ir raida. Valstybių bendradarbiavimas pokario Europoje. Maršalo planas. Europos bendrijų kūrimas 1950-1986 metų. Kopenhagos aukščiausiojo lygio susitikimas (1993.06.21-23). Amsterdamo sutartis (pasirašyta 1997.10.02, įsigaliojo 1999.05.01). Nicos sutartis (pasirašyta 2001.02.26, įsigaliojo 2003.02.01). Lisabono strategija. Atėnų aukščiausiojo lygio susitikimas (2003.04.16). Skaityti daugiau(10 puslapių)
Pilietinės visuomenės sąvoka. Pilietinio ugdymo svarba. Pilietinės vertybės ir antipilietiškumas. Antipilietinės vertybės. Antikinė Graikija ir demokratijos praktika. Klasikinė Roma ir demokratijos praktika. Viduramžiai ir atstovaujančios valdžios vystymasis. Konstitucinis valdymas Anglijoje. Didžioji laisvių chartija. Peticija dėl teisės. Anglijos teisių bilis. Liberalių idėjų pradžia XVII amžiaus Anglijoje. Demokratijos plėtra XVIII amžiaus (18 amžiaus) Amerikoje. T. Džefersono nepriklausomybės deklaracija. Amerikos teisių bilis. Prancūzijos revoliucija ir žmonių bei piliečių teisių deklaracija. Liberaliosios demokratijos vystymasis XIX - XX amžiuje (19-20 amžiuje). Demokratijos samprata. Sokrato, Platono, Aristotelio požiūris į demokratiją. Pilietinės visuomenės funkcijos liberalioje demokratijoje. Pilietinė visuomenę ir politinė kultūra. Viešoji nuomonė demokratijoje. Partijos politiniame respublikos peizaže. Politikos subjekto samprata. Politikos subjektas demokratinėse, autoritarinėse ir totalitarinėse sistemose. Politikos subjektų klasifikacija. Tautos politinis subjektiškumas. Politinės partijos samprata. Politinių partijų atsiradimo istorija. Politinių partijų funkcijos politinėse sistemose. Partinės sistemos ir jų tipai. Modernaus socializmo ir komunizmo genezė (vystymasis). Marksistinis socializmas ir komunizmas. Komunizmo praktikos užuomazga. Komunizmo išsigimimas. Komunizmo pabaiga. Postkomunizmas. Reformistinis demokratinis socializmas. Nacionalizmo samprata, skirtingi nacionalizmo vertinimai. Sionizmas. Tautinių mažumų nacionalizmas, separatizmas. Tautinių mažumų problemų sprendimo keliai. Nacionalizmas ir tarp valstybiniai santykiai. Nacionaliniai pavojai, nacionalizmas ir internacionalizmas. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Politika ir politologija. Politinio mokslo funkcijos. Analizės metodai. Valdžia. Valdžia tapatinama su autoritetu. Valdžios pagrindai ir resursai. Politinės valdžios legitimumas (teisėtumas). Politinė vadovybė ir politinis elitas. Politinė sistema. Šiuolaikinė valstybė. Monarchijos samprata. Rinkimai. Politikos objektas. Politiniai santykiai, interesai, institutai. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Ideologija. Politinės doktrinos. Liberalizmas. Liberalizmas Vokietijoje. Anglijoje. Prancūzijoje (A. Monkretjienas, P. Lepezanas). Anglija (DŽ. Bentanas, Smitas, D. Rikardas, D. Rikardas, M. Keinzas, D. Rikardas, T.R. Moltusu, Rikardas, DŽ. Milis). Žmogaus vieta visuomenėje. Liberaliai visuomenei svarbi nuomonių įvairovė. Žmonių elgesys tarpusavyje. A. fon Hajekas. Lygybės principas. Liberalioji teisė. Požiūris į įstatymą ir tvarką. Požiūris į valdžią. Socialinis teisingumas. Dž. Rolnzas. Liberalizmo vertybės. Konservatizmas. Socializmas (Karlas Marksas, E. Bernšteinas). Anglijos imperinė doktrina (Bismarko). Rusijos doktrina. Ekstremistinės teorijos: (Ž. Sorelis, Babetas, Godvinas, Prudonas, Kropothinas, Bakuninas). Trockizmas. Naujųjų kairiųjų judėjimas. Ekspansinės teorijos. Komunizmas (Leninas, Trockio požiūris į revoliuciją). Socialdemokratija. Nacionalizmas. Idėjiniai šaltiniai: istorija ir etninė tradicija. Bendrieji nacionalizmo tikslai ir bruožai. Nacionalizmo tipai. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Politikos teorijos esmė. Politikos ir politikos teorijos samprata. Politikos teorijos formavimo procesas(pasaulėžiūra-ideologija-politikos teorija-politikos programa). Politinių doktrinų klasifikacija. Pagrindinės politinių doktrinų funkcijos. Politinių partijų vaidmuo, kuriant ir įgyvendinant politines teorijas. Klasikinės demokratijos teorija. Demokratijos idėjos raida. Klasikinės demokratijos teorijos pagrindai. Klasikinės demokratijos teorijos kritika. Demokratijos samprata. Demokratijos principai. Demokratijos sąlygos. Demokratijos trūkumai. Konservatizmo ir liberalizmo ideologijų gimimas. Kur susikerta liberalizmo ir konservatizmo keliai. Ideologijų esmė. Atstovavimas visuomenės sluoksniams. Ekonominis ideologijų aspektas. Išvados. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Politika ir politikos teorijos samprata. Pasaulėžiūra. Ideologija. Politinių doktrinų klasifikacija. Politikos doktrinų funkcijos. Politinės partijos vaidmuo kuriant ir realizuojant politines doktrinas. Klasikinė demokratijos teorija. Klasikinė demokratijos teorija. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Politikos ir politinės teorijos samprata. Politinės teorijos formavimo procesas. Ideologija, politinė doktrina ir politinė programa. Politinių doktrinų klasifikacija. Doktrinų funkcijos. Politinės partijos vaidmuo kuriant ir įgyvendinant politinę teoriją. Politinės socializacijos funkcija. Rinkimų funkcija. Valdymo funkcija. Demokratijos idėjos raida. Demokratija. Svarbiausi politinės partijos bruožai. Partija. Ideologijos ir politinių doktrinų funkcija. Klasikinės demokratijos teorijos kritika. Klasikinės demokratijos teorijos susiformavimas. Demokratijos bruožai. 4 sąlygos demokratijai normaliai funkcionuoti. Demokratijos samprata. Demokratijos principai. Demokratijos sąlygos: Pliuralizmas, tolerancija, viešumas. Skaityti daugiau(9 puslapiai)
Politikos ir politikos teorijos samprata. Politikos teorijos formavimosi procesas. Politinė programa. Politinių doktrinų klasifikacija. Politinių doktrinų funkcijos. Klasikinės demokratijos teorija. Demokratijos samprata. Demokratijos principai. Demokratijos sąlygos. Demokratijos privalumai ir trūkumai. Liberalizmo genezė. Liberalizmo samprata. Liberalizmo doktrinos esmė. Ankstyvasis liberalizmas Anglijoje ir Prancūzijoje. Klasikinis liberalizmas. Skaityti daugiau(12 puslapių)
Politika. Politikos sąvoka. Politikos mokslas ir objektas. Valstybė. Valstybės kilmės teorijos. Valstybės sąvoka ir funkcijos. Valstybės tipai. Valstybės valdymo formos. Šiuolaikinės valstybės. Unitarinė valstybė. Federacija. Konfederacija. Karalystė. Valdžia. Valdžios sąvoka. Valdžios kilmės teorijos. Įstatymų leidžiamoji valdžia. Vykdomoji valdžia. Teisminė valdžia. Valdžia Lietuvoje. Biudžeto tvirtinimas. Apkaltos procesas. Vyriausybės programos tvirtinimas. Prezidentas. Konstitucinis teismas. Politinės sistemos. Politinis rėžimas. Politinio rėžimo sąvoka. Politinių rėžimų klasifikacija. Totalitarizmo bruožai. Aritoritarizmas. Demokratija. Demokratijos apibrėžimas. Demokratijos teorijos. Sąlygos demokratijai egzistuoti. Rinkimai. Rinkimų teisė. Rinkimų funkcijos. Rinkimų dėsniai ir sistemos. Referendumas. Politinės partijos. Politinių partijų samprata. Partijų funkcijos ir organizacinės struktūros. Partijos organizacinė struktūra. Partinių sistemų tipai. Interesų grupės. Užsienio politika. Užsienio politikos tikslai ir kryptys. Tarptautinė politika. Diplomatiniai santykiai. Skaityti daugiau(13 puslapių)
Politikos mokslo samprata. Politikos mokslo struktūra. Pagrindinės politikos mokslo kategorijos. Autoritetas ir legitimumas. Trys legitimaus viešpatavimo tipai (pagal M. Veberį). Valstybės samprata. Valstybės aiškinimo modeliai. Autokratinis rėžimas, jo bruožai ir tipologija. Demokratija: pagrindiniai bruožai, veikimo mechanizmas. Laisvės principas. Lygybės principas. Solidarumo principas. Parlamentinis ir prezidentinis rėžimas: bendroji charakteristika. Pusiau prezidentinis rėžimas ir jo tipai (Lietuvos pavyzdžiu). Politinės partijos ir jų funkcijos. Partijų klasifikacija. Partinės sistemos, jų klasifikacija. Interesų grupės. Interesų grupių sąveikos su vyriausybe modeliai. Tarptautinės politikos samprata, jos subjektai (veikėjai). Nevalstybiniai tarptautinės politikos veikėjai. Jungtinių Tautų Organizacija ir Lietuva. Europos Sąjungos raida. NATO ir Lietuva. Pasaulis šaltojo karo laikotarpiu. Skaityti daugiau(6 puslapiai)
Politologijos mokslas. Termino "politologija" kilmė ir reikšmė. Politologijos metodai ir funkcijos. Valdžios esmės ir pagrindiniai jos elementai. Valdžios tipai ir funkcijos. Valstybės atsiradimo prielaidos ir teorijos. Valstybės esmė ir pagrindiniai jos elementai. Valstybės tipai ir funkcijos. Politikos režimo samprata. Demokratinis režimas. Autoritarinis režimas. Totalitarinė valstybė. Politinės partijos esmė, atsiradimo sąlygos ir priežastys. Politinių partijų tipai ir funkcijos. Visuomeniniai judėjimai ir interesų grupės. Partinės sistemos esmė ir tipai. Politinio elito tipai. Politinio elito teorijos. Politinių lyderių esmė. Politinių lyderių tipai. Pilietinės visuomenės esmė. Politinės ideologijos santvarka. Liberalizmas. Konservatizmas. Fašizmas. Nacionalizmas. Socializmas. Socialdemokratija. Komunizmas. Skaityti daugiau(7 puslapiai)
Politikos mokslo statutas. Ką tyrinėja politikos mokslas? Politikos mokslo struktūra. Autoritetas ir legitimumas. Trys legitimaus viešpatavimo tipai (pagal M. Weberį). Valdžia, valdžios formos ir šaltiniai. Elitarinis valdžios pasiskirstymo visuomenėje modelis. Klasinis valdžios pasiskirstymo visuomenėje modelis. Pliuralistinis valdžios pasiskirstymo visuomenėje modelis. Valstybė: sąvoka, bruožai ir funkcijos. Liberalioji demokratija: pagrindiniai bruožai, veikimo mechanizmas. Totalitarizmas ir jo bruožai. Autoritarizmas. Perėjimas iš autoritarizmo į demokratiją. Konstitucija: reikšmės, funkcijos, raida. Kodifikuotos ir nekodifikuotos konstitucijos. Parlamentinis ir prezidentinis režimas: bendroji charakteristika. Pusiauprezidentinis režimas ir jo tipai (Lietuvos pavyzdžiu). Klasikinės parlamento funkcijos ir vaidmuo šiuolaikinėje visuomenėje. Vyriausybės funkcijos ir sąveika su parlamentu. Skaityti daugiau(5 puslapiai)
Biurokratija, jos funkcijos. Idealaus biurokratinio modelio bruožai (Weberis). Biurokratijos kontrolė ir rekrutavimas. Politinės kultūros samprata ir tipai. Politinė socializacija ir jos institutai. Interesų grupės. Interesų grupių sąveikos su vyriausybe modeliai. Liberalizmas: ištakos ir esminės vertybės. Konservatyvizmas ir jo vertybinė sistema. Šiuolaikinio konservatizmo ypatumai. Marksizmas. Socialdemokratizmas. Skaityti daugiau(8 puslapiai)
Konstitucija. 1992 m. spalio 25 d. konstitucija. Priimta 1938 m. konstitucijos pagrindu. Demokratiniai rinkimai ir jų esmė. Valstybės atsiradimo ir kilmės teorijos. Valstybės funkcijos. Valstybių tipai. Rinkimų sistemos. Teisinės valstybės principai. Partijų esmė atsiradimas, tipai, funkcijos. Partinė sistema ir jos klasifikacija. Skaityti daugiau(11 puslapių)
Liberalizmo genezė. Liberalizmo samprata. Liberalizmo doktrinos esmė. Ankstyvasis liberalizmas Anglijoje ir Prancūzijoje. Klasikinis liberalizmas. Neoliberalizmas. Šiuolaikinis liberalizmas. Socialliberalizmo idėjos. Konservatizmas. Konservatizmo atsiradimas. Konservatizmo samprata. Konservatizmo tipologija. Klasikinis konservatyvizmas. Neokonservatizmas. Skaityti daugiau(10 puslapių)
Partijos samprata. Partijų klasifikacija pagal tikslus. Partijų klasifikacija pagal veiklos stilių. Partijų funkcijos. Partijų ideologija. Liberalizmas. Konservatizmas. Demokratinis socializmas. Rinkimai. Demokratinių rinkimų bruožai. Rinkimų sistemos. Absentizmas. Konstitucija. Konstitucionalizmo samprata. Nerašytinė konstitucija. Rašytinė konstitucija. Konstitucinė kontrolė. Konstitucinės priežiūros formos. Politika. Politinė sistema. Pilietinė visuomenė. Politinė filosofija. Ideologija. Geopolitika. Tarptautiniai santykiai. Tarptautinė teisė. Viešasis administravimas. Biheviorizmas. Valstybė. Organizacija. Globalizacija. Politikos mokslo samprata. Politikos mokslo metodika. Politinė sistema. Respublikos tipai. Politinis rėžimas. Pliuralizmas. Parlamento struktūra. Parlamento kompetencija. Monarchijos tipai. Nomenklatūra. Nedemokratinis valdymas. Valstybės forma. Valdymo forma. Valdymo stilius. Valdžios suskirstymo teorijos. Vykdomosios valdžios institucijos. Valstybės vadovų teisės ir privilegijos. Valstybės vadovo kompetencija. Vyriausybės struktūra. Vyriausybės kompetencija. Totalitarinis valdymas. Totalitarinio valdymo charakteristika. Teisminės valdžios sistemos. Teisminės valdžios samprata. Teisinės konstitucinės kontrolės formos. Autonomija. Autoritarinis režimas. Autoritarinių rėžimų klasifikacija. Autoritarinių rėžimų bruožai. Administracinių teismų sistema. Biudžetas. Biurokratija. Bendrosios jurisdikcijos teismų sistema. Demokratijos požymiai. Demokratijos principai. Demokratinio politinio rėžimo bruožai. D. Eastono politinio gyvenimo koncepcija. D. Eastono politinės sistemos modelis. Federacinė valstybė. Fašizmas. Frakcija. Idemnitetas. Imunitetas. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė. Jurisdikcija. Justicija. Kiekybiniai metodai. Kokybiniai metodai. Konfederacija. Komunizmas. Konstitucinė justicija ir kontrolė. Legitimiškumas. Opozicijos. Unitarinė valstybė. Skaityti daugiau
