Įvadas. Informacinės technologijos – nauja visuomenės ir valdžios sąveikos priemonė. Elektroninės demokratijos sąvoka ir priemonės. Pesimistinis požiūris į elektroninę demokratiją (Lauro Bielinio nuomonė). Elektroninės valdžios samprata ir teisinės–politinės prielaidos. Instrumentalistinė ir holistinė koncepcijos. Elektroninės valdžios teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Elektroninės valdžios iniciatyvų Europos sąjungoje ir Lietuvoje teisinė-politinė analizė. Elektroninės paslaugos. Informacijos ir paslaugų teikimo būdai. Tarnautojų kompetencija. E – sveikata. Elektroniniai rinkimai (balsavimas) – pagrindiniai principai ir problemos. Elektroninės atskirties teisinio–politinio aktualizavimo poreikis. Išvados. Summary.