Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Pasaulinės atvirosios visuomenės modelis XXI amžiuje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pasaulinės atvirosios visuomenės modelis XXI amžiuje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041
Aprašymas

Įvadas. Atvirosios visuomenės sąvoka ir jos bruožai. K.R. Popper'io atvirosios visuomenės konceptas. G. Soros'o atvirosios visuomenės aiškinimas. R. Dahrendorf'o interpretacijos. I. Berlin'o visuomenės modelis. Mažųjų valstybių definicijos problema. Elgsenos tarptautinėje politikoje ypatybės ir nacionalinio intereso specifika. Nacionalinio intereso specifika. Mažųjų valstybių funkcijos. Mažosios valstybės ir tarpusavio priklausomybė. Socialinio atvirumo sklaida XX amžiuje. Politinio idealizmo siekis tarpukaryje. Socialinio atvirumo poslinkiai po II-ojo Pasaulinio karo. Nauja socialinio atvirumo kokybė po 1989 m. Pasaulinės atvirosios visuomenės modelis XXI amžiuje. Išvados.

Ištrauka

XX amžius ir jame vykę procesai iš esmės pakeitė šiuolaikinę civilizaciją, jos pobūdį bei apskritai visą istorinę pasaulinės politikos raidą. Informacinė revoliucija sąlygojo naują technologinę sąrangą, veržli transnacionalinių korporacijų ekspansija padarė jas dar reikšmingesniais tarptautinių ūkinių santykių agentais už nacionalines valstybes, o komunistinio bloko žlugimas sąlygojo daug prieštaringų pasekmių visame pasaulyje. Šie ir, žinoma, visi kiti įvykiai sulaukė itin didelio mokslininkų susidomėjimo, bet jų pasekmės buvo įvertintos anaiptol nevienareikšmiškai.
Be to, reikėtų nepamiršti, jog politikai XX amžiaus visuomenės raidoje atiteko strateginis vaidmuo, kurio ji neatliko be priekaištų. Žmonijos gyvenime atsirado precedento neturėjęs prieštaravimas. Tai prieštaravimas tarp atskiros visuomenės fragmentacijos ir žmonijos globalizacijos tendencijų. Politinių - visuomenę ir žmoniją saistančių - sprendimų priėmimas visuomenės fragmentacijos ir globalios tarpusavio priklausomybės priešpriešos aplinkoje komplikuojasi, o patys politiniai sprendimai netampa efektyvesni, labai dažnai ir negailestingai kritikuojami (28; 25). Akcentuotina, jog būtent šis prieštaravimas suponuoja dar vieną naują politinės diskusijos interesų sritį - atviros visuomenės tapsmo problemą, kurią, kaip vieną svarbiausių šio darbo tyrimo objektų, aptarsiu vėliau.
Mažųjų valstybių, kaip tarptautinės politikos subjektų tyrinėjimai pergyveno ir išskirtinio susidomėjimo, ir fatalistinio skepticizmo laikmečius. Nepaisant to, ši problema ir toliau lieka aktuali tarptautinių santykių disciplinos akiratyje. Kita vertus, pažintis su mažosiomis valstybėmis kaip pasaulio politikos dalyvėmis, turi ir normatyvinę prasmę, suponuotą socialinės tikrovės pažinimo siekio. Kadangi žmonių visuomenės raidą laikome savotiška socialinių eksperimentų baze bei savitu paieškos procesu, t.y. per bandymus ir klaidas siekiant geresnės socialinės organizacijos, tuomet, verta pažymėti, kad šiame kontekste mažųjų valstybių sukaupta patirtis yra ne mažiau vertinga ir įdomi už tradiciškai labiau išanalizuotą ir tyrinėtą didžiųjų pasaulio valstybių politikos praktiką.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad mažųjų valstybių problematikai politinėje literatūroje skiriamas išties nemažas dėmesys, bet, savaime suprantama, ne toks didelis kaip įtakingosioms galybėms, formuojančioms pasaulinę politiką. Todėl mažųjų valstybių tyrinėjimai yra kiek menkiau išplėtoti. Būtent tai ir yra viena iš daugelio priežasčių, lėmusių mano pasirinkimą toliau plėtoti šią temą baigiamajame politikos mokslų studijų darbe.
Apibrėžti kas yra mažoji valstybė, nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nors tam, regis, gali būti panaudoti paprasčiausi kriterijai: gyventojų skaičius, teritorijos dydis, ginkluotųjų pajėgų apimtis bei potencialas ir t.t. Tačiau šie veiksniai ir kriterijai gali būti vertinami kaip antraeiliai. Todėl nieko nuostabaus, kad įvairių tyrinėtojų pateikiamuose mažųjų valstybių sąrašuose anksčiau buvo galima rasti ir tokius milžinus fizine prasme kaip Indija ar Brazilija. Valstybės mažumas praktine politine prasme yra reliatyvus dalykas ir išryškėja tik betarpiškai sąveikaujant valstybėms vientisoje pasaulio politinės organizacijos struktūroje (52; 15-16).
Maža valstybė, akcentuojant jos teritorinį kriterijų, dažnai kelia politinio diskomforto pojūtį didžiosioms. Svarbiausi jų argumentai yra tokie:
1) vertinant politiškai, mažos tautos su jų miniatiūriškomis valstybėmis veda tik į "balkanizaciją", t.y. chaotišką "Kleinstaaterei", sudarančią tikrą pavojų taikai;
2) kariniu atžvilgiu jos silpnos, todėl nuolat yra didžiųjų valstybių interesų sferoje. Todėl didžiųjų valstybių tarpe kyla ginčai, nesantaika, o galiausiai ir karas dėl įtakos sferų;
3) ir ekonomiškai vertinant jos yra tikras anachronizmas, nes jų teritorija yra per siaura ir jų kapitalai per menki tarptautinei išsivysčiusiai pramonei bei prekybai. Tokios provincinės rinkos yra nuostolingos;
4) tarptautiniu atžvilgiu mažosios valstybės taipogi yra mažai naudingos, nes savo "mikroskopiškumu" tik kliudančios didžiųjų valstybių racionaliai politikai, o regioninių klausimų bei sienų problemos stabdo tarptautinių institucijų efektyvią veiklą (14; 7). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-07
DalykasPolitologijos diplominis darbas
KategorijaPolitologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis39 puslapiai 
Literatūros šaltiniai53 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis55.17 KB
Autoriusgiedre
Viso autoriaus darbų13 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pasaulines atvirosios visuomenes modelis XXI amziuje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą