Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Totalitarinis režimas (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Totalitarinis režimas (2)

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Autokratijos samprata. Diktatoriškos valstybės. Totalitarizmo fenomenas. Totalitarizmo raiška Vokietijoje. Valstybės valdymas. Teisinė sritis. Socialinė ir ekonominė sritys. Švietimas. Komunizmas ir demokratija. Kelyje į demokratiją. Santvarkų pasikeitimo stadijos Rytų ir Vidurio Europoje.

Ištrauka

Net jei mūsų visai nedomina politika ar mažai ją išmanome, politika veikia mūsų likimus. Kartais padeda siekti gero ir protingo gyvenimo, kartais – abelinga mųsū kasdieniams reikalams, tačiau būna ir taip, kad ji trukdo mums gyventi, išmintingai pasirinkti, varžo musų veiklą. Žmogaus, laisvo individo, gyvenimas bei jo prasmė labai priklauso nuo santvarkos tos valstybės, kurios pilietis jis yra , taip pat nuo politinių partijų, formuojančių valstybės politikos koncepcijas ir valstybę valdančias grupes. Nuo valdžios struktūrų bei valdymo priklauso ir mūsų visų reikalai, visa tai, kas neapsiriboja asmeniniais siekiais ir daro iš mūsų visuomenę. Tarp tų bendrų, svarbenių už individo, interesų yra daugelio šeimų, profesinių ar religinių grupių, visuomenės sluoksnių interesai, problemos, svarbios įvairiems mūsų bendro gyvenimo aspektams, tautų, net visos žmonijos interesai.

Pasirinkau šią temą , nes manau, kad ji yra įdomi savo istorine reikšme, o bet to, pravartu suprasti praeities veiksnius, kurie šiandien atvedė prie rezultato, kad mūsų valstybė (ir ne tik) yra priskiriama prie atsilikusiųjų ir besivystančiųjų valstybių Vakarų pasaulio atžvilgiu.

Demokratija – nevienintelė ir net ne labiausiai paplitusi visuomenės politinės organizacijos žmonijos istorijoje forma. Natūraliai, istoriškai besivystanti ir gilėjanti socialinių bendrijų ekonominė ir politinė diferenciacija objektyviai lėmė visuomenės susiskaldymą, kuris neišvengiamai didino grėsmę jos egzistavimui. Politinio susitelkimo būtinumas diktavo pagrindinių sociumo sferų valdymo koncentaciją. Įvairiuose regionuose susiklosčiusios geografinės-demografinės ir istorinės- ekonominės aplinkybės lėmė kolektyvinių bei individualių (asmeninių) valdymo formų atsiradimą. Jei išorinės sąlygos (upės, kalnai, menkas aplinkinių tautų tankio ir organizuotumo lygis) nereikalavo visų bendrijos jėgų sutelkimo siekiant apsiginti ir vidinis bendrijos susiskaldymas nevirto antagonistiniu, t.y. nesutaikomu, kategorišku skirtingų, jos grupių interesų supriešinimu, tai galėjo susiklostyti piliečių kolektyvo politinė valdžia – demokratija. Jei istorinė bendrija (gantis, tauta) gyveno didelėseatvirose erdvėse – lygumose, neturinčiose naturalių gynybinių barjerų nuo išorės priešų, tai būtina jos egzistavimo sąlyga turėjo tapti valdymo centralizacija, siekianti telkti komunikacijas, resursus ir jėgas vieningame centre, kuris visą tai operatyviai ir efektyviai panaudotų, ir garantuoti išorinį ir vidinį bendrijos stabilumą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-07
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis28.51 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2002 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
FakultetasPanevėžio institutas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Totalitarinis rezimas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 13 puslapių 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą