Išplėstinė paieška
 
 
Pradžia>Politologija>Pusiau prezidentinis valdymas Lietuvoje (2)

Pusiau prezidentinis valdymas Lietuvoje (2)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas - paanalizuoti Lietuvos valstybės valdymo formą, atsižvelgiant į politikos moksle suformuluotas teorijas bei Konstitucinio Teismo nutarimą šiuo klausimu. Valstybės valdymo formos. Prezidentinis valdymas. Parlamentinis valdymas. Pusiau prezidentinis valdymas. Lietuvos valstybės valdymo forma. De facto parlamentarizmas. Daugpartinis paralyžius. Išvados. Summary.

Ištrauka

Devinto dešimtmečio pabaigoje susikūrė dešimtys naujų valstybių, kurioms atsikračius komunistinių rėžimų teko vienas sunkiausių uždavinių – susikurti savo valdymo sistemas. Modelio pasirinkimas yra ypač reikšmingas – ir reikšmingas pirmiausiai demokratijos stabilumo požiūriu. Daugelis postkomunistinių valstybių perėmė vakarietiškus valstybės valdymo formos modelius. Ne išimtis ir Lietuva. Gerai yra tai, kad Lietuva galėjo naudotis jau gilias demokratijos tradicijas turinčių valstybių patirtimi, tačiau negalėjo išvengti klaidų, nes pati neturėjo patirties. Kiek tai pavyko tuometiniams politikams, matome šiandien. Jos tolesnio politinio gyvenimo gairės buvo nustatytos 1991 m. vasario 9 d. surengtoje visuotinėje apklausoje-plebiscite, kurioje dauguma Lietuvos gyventojų pritarė nuostatai, kurti nepriklausomą demokratinę respubliką. Šis nutarimas tapo naujos Lietuvos Konstitucijos, priimtos 1992 m. spalio 25 d. visuotiniame referendume, pagrindine konstitucine nuostata. Taip Lietuvos Respublikoje įtvirtinta demokratinės valstybės santvarka: Tauta - aukščiausias suverenas (2 straipsnis), griežtai apibrėžtos piliečių teisės bei pareigos, įvestas valdžių padalijimo modelis (Seimas - legislatyvinė valdžia, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė - egzekutyvinė, Teismas - jurisdikcinė).
Mano darbo tikslas - paanalizuoti Lietuvos valstybės valdymo formą, atsižvelgiant į politikos moksle suformuluotas teorijas bei Konstitucinio Teismo nutarimą šiuo klausimu. Pagrindinis analizės kriterijus – įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių santykis, jau nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo kėlęs daug diskusijų, susijusių su konstitucinių tradicijų Lietuvoje nebuvimu ir kai kuriais pagrindinio šalies akto neaiškumais. Lietuvos Respublikos vykdomąją valdžią vykdo Respublikos Prezidentas, mandatą gaunantis iš Tautos, ir Vyriausybė, formuojama Prezidento ir Seimo bendradarbiavimu. Konkrečių ribų nebuvimas tarp legislatyvinės ir egzekutyvinės valdžių kompetencijų sukelia daug neaiškumų. Ypač tai išryškėja atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikoje matomi ir parlamentinio ir pusiau prezidentinio valdymo bruožai. ...

Rašto darbo duomenys
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis25 puslapiai 
Dydis49.23 KB
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pusiau prezidentinis valdymas Lietuvoje (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

  • Kursiniai darbai
  • 25 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Geleževičius
Pasidalink su draugais