Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Elektroninė demokratija
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Elektroninė demokratija

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Elektroninės demokratijos ir elektroninės valdžios samprata ir sąvokos, pagrindinės priemonės bei kryptys. Informacinės technologijos – nauja visuomenės ir valdžios sąveikos priemonė. Elektroninės demokratijos idėjos Europos Sąjungoje (ES). Elektroninės demokratijos plėtros galimybės Lietuvoje. Išvados.

Ištrauka

Gyvename žinių visuomenėje. Žinių visuomenės pagrindinis bruožas yra žinių agregacija, jų "paėmimas" iš visuomenės narių ir pavertimas visuomenine verte. Taigi nekeista, kad šiuolaikiniame viešajame administravime prieš priimant visuomenei svarbius sprendimus svarbu sužinoti visuomenės nuomonę. Išankstinis konsultavimasis padidina politinį ir ekonominį visuomenės gyvenimo efektyvumą ir užtikrina jos vystymosi stabilumą.
Šiandien daugelyje demokratinių valstybių pripažįstama, kad reikia kurti naujas santykių formas tarp piliečių ir valdžios institucijų, jeigu norima išvengti krizės. Neretai galime išgirsti kalbant apie demokratijos saulėlydį. Pastebimas visuotinis susvetimėjimas tarp valdžios ir tų, kuriems ji atstovauja. Tai pasireiškia kritusiu rinkimų aktyvumu, pasyviu dalyvavimu pilietiniame gyvenime, viešu cinizmu politinių institucijų ir partijų atžvilgiu, kadaise stipraus politinio lojalumo žlugimu. Akivaizdu, kad dabartinėse demokratinėse valstybėse pasitikėjimas tradiciniais demokratinio valdymo modeliais yra nusilpęs. Žmonės yra nusivylę ne pačia demokratijos idėja, bet įprastomis įstatymų leidybos ir politikavimo formomis, kurios yra atitolusios nuo paprastų piliečių. Daugelio vyriausybių pranešimuose pažymima, kad politinės demokratijos srityje yra būtinos skubios naujovės, kurios pakoreguotų politinių sprendimų priėmimo tvarką, pagerintų kontaktus tarp piliečių ir įstatymų leidėjų, į politinį gyvenimą įtrauktų daugiau žmonių, suteiktų jiems didesnes galimybes gauti informaciją ir dalyvauti politinėse diskusijose. Tai viena aktualiausių problemų šių dienų sparčiai besikeičiančioje žinių visuomenėje [3].
Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje rinkėjų balsuoti ateina vis mažiau. JAV politikos teoretikas Robertas Putnamas teigia, kad sumažėjęs pilietinis bendradarbiavimas lemia staigų krytį politiniame gyvenime. Žmonės dalyvauja pilietiniuose ir politiniuose reikaluose, kai jie turi susiformavusius bendruome¬ninės veiklos įpročius, o kai šie įpročiai nyksta, politinis aktyvumas atrofuojasi. Akivaizdu, kad dabartinėse demokratinėse valstybėse pasitikėjimas tradici¬niais demokratinio valdymo modeliais yra nusilpęs. Žmonės nusivylę ne pačia demokratijos idėja, bet įprastomis įstatymų leidybos ir politikavimo formomis, kurios yra atitolusios nuo paprastų piliečių.
Daugelio vyriausybių pranešimuose pabrėžiama, kad politinės demokratijos srityje būtinos skubios naujovės, kurios pakoreguotų politinių sprendimų pri¬ėmimo tvarką, pagerintų kontaktus tarp piliečių ir įstatymų leidėjų, į politinį gyvenimą įtrauktų daugiau žmonių, suteiktų jiems didesnes galimybes gauti informaciją ir dalyvauti politinėse diskusijose [5].
Šiuolaikinės informacijos priemonės atveria galimybę viešai komunikacijai, kuri yra interaktyvi, palyginti nebrangi, be to, neribojama nei laiko, nei erdvės. Jei IT teigiamai keičia žmonių apsipirkimo, žinių paieškos, finansinių operacijų ar bendravimo su draugais įpročius, tai jos gali pakeisti ir piliečių bei valdžios institucijų kontaktavimo būdą.
Daugelyje pažengusių demokratinių valstybių jau veikia e. valdžios programos, kurios daugiausiai orientuotos į valdžios paslaugų teikimą internetu. Tačiau reikia turėti omenyje, kad sėkminga e. valdžios veikla dar negarantuoja de¬mokratinių procesų pagyvėjimo. Norint kad klestėtų ne tik e. valdžia, bet ir e. demokratija, reikia peržengti vienpusį paslaugų teikimo modelį ir išnaudoti tuos IT privalumus, kurie leistų piliečiams ne tik sumokėti mokesčius internetu, bet ir sudarytų sąlygas viešoms diskusijoms apie tai, kur išleidžiami tie mokes¬čių pinigai. [5]
Šio darbo tikslas – apžvelgti elektroninės demokratijos idėjos sampratą ir jos galimybes šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje.
Darbo uždaviniai:
1. Išanalizuoti elektroninės demokratijos ir elektroninės valdžios sampratą, priemones, kryptis bei IT kaip naujos visuomenės ir valdžios sąveikos priemonę.
2. Apžvelgti elektroninės demokratijos idėjas ir jų plėtros galimybes ES ir Lietuvoje.
Darbe naudotasi mokslinės bei metodologinės literatūros analizės metodu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2009-12-30
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai10
Dydis29.34 KB
AutoriusEdita
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Elektronine demokratija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą