Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Demokratija ir elitas
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

Demokratija ir elitas

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Demokratija – politinio gyvenimo forma. Elitas, elito susiformavimas ir sunaikinimas. Elitizmo atstovai. Valdantysis ir nevaldantysis elitas, valdžių elitas. Elito skirtumai demokratinėje ir autokratinėje sistemose. Socialinis – demografinis elito portretas. Konkurencinė elitinė demokratija. Išvados. Išnašos.

Ištrauka

Elito teorijų istorijoje buvo visokių požiūrių į elito ir demokratijos santykį. Pirmieji klasikai –
V. Pareto, G. Mosca, R. Michelsas dažniausiai išreikšdavo skepsį dėl elito ir demokratijos suderinamumo galimybės arba tiesiog šią galimybę neigė. Velesni teoretikai – J. Schumpeter, G. Sartori ir kiti teigė, kad elitas ir demokratija yra suderinami, o R. Darendof, - kad net ir neatskiriami.
Demokratija (iš gr. demos "liaudis" ir kratein "valdyti") reiškia valdymo formą, kurioje visi piliečiai turi teisę dalyvauti šalies valdyme, skirtingai nuo valdymo formos, kurioje tokia teisė priklauso vienai klasei, išskirtinei grupei arba autokratui. Šią teisę piliečiai įgyvendina tiesiogiai referendumuose arba per savo išrinktus atstovus.
Pagrindinis elito teorijų teiginys yra visuomenės padalijimas į dvi dalis – elitas ir masės, arba neelitą. Elitas (pranc. elite – geriausias, rinktinis) – yra išskirtinė žmonių grupė, pasižyminti ypatingomis savybėmis. Elitas (valdomoji grupė) monopolizuoja valdžią bei būtinus jai užtikrina išteklius ir dažniausiai savo nuožiūra priima svarbiausius sprendimus. Elito kategorija yra universali sudėtingoje modernioje visuomenėje. Net ir parlamentinėje demokratijoje valdo elitas.(1 p.72) Pasak italų ekonomisto V. Pareto, politinio vadovavimo susidarymo sąlyga yra tam tikrų individų bruožai ir sugebėjimai. Pasak Gaetano Mosca, politikos mokslo pradininko, net ir demokratijoje daugumą valdo mažuma. Jos galimybės organizuotis yra didesnės. Kai valdančioji klasė yra nuverčiama, jos vieta užima kita valdančioji klasė, todėl politinis elitas turi tendenciją smukti ir kilti. Kai valdančioji klasė praranda energiją ir atsiribuoja nuo talentingu autsaideriu, perversmai tampa neišvengiami. Jie pasibaigia valdančiosios klasės pakeitimu.
Vyraujant aristokratinei tendencijai, elitas yra uždara grupė, kuri nepapildoma žmonėmis iš masių. Rinkimai – elito atnaujinimo būdas. Pasak Wraito Milso, modernioje visuomenėje viešpatauja auksčiausios politinės, karinės ir korporuotos ekonominės figūros, kurių galia kyla iš jų padėties, užimamos figūros atitinkamos institutinėse struktūrose. Šios trys grupės sudaro nuolatinę sąjungą – "valdžios elitą".(1 p.76-77) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-16
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai5 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis28.79 KB
Autoriusevelina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasA. Lapinskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Demokratija ir elitas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 12 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 2 Klasė/kursas
  • A. Lapinskienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą