Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Demokratijos koncepcijos ir modeliai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Demokratijos koncepcijos ir modeliai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728
Aprašymas

Įvadas. Demokratinė proceso teorija. Demokratijos proceso teorijos aspektai. Demokratinės santvarkos prielaidos. Demokratinės teorijos netyrinėtos prielaidos. Demokratinio proceso kriterijai. Demokratinės teorijos problemos. Poliarchija. Demokratijos modeliai. Klasikiniai demokratijos modeliai. Klasikinės demokratijos idėja senovės Atėnuose. Respublikoniškoji savivaldžio bendruomenės samprata. Liberaliosios demokratijos raida. Marksistinė tiesioginė demokratija. Dvidešimtojo šimtmečio modeliai. Konkurencinė elitinė demokratija. Pliuralizmas. Teisinė demokratija. Dalyvaujamoji demokratija. Išvados. Priedai (3).

Ištrauka

Daugiaplanis demokratijos (gr. Demos – liaudies, kratos – valdžia) fenomenas leido apibrėžti ją kompleksiškai. Nustatant demokratijos santykį su valdžia galima teigti, kad tai tokia valstybės forma, kai valdžia, kilusi iš tautos per reguliariai ir laisvai vykdomus visuotinius rinkimus, rūpinasi visiems užtikrinti asmeninę laisvę ir gerovę. Demokratijos gimtinė – senovės Graikija ir Roma, tačiau ten nebuvo visiškos demokratijos, nes buvo pilnateisiai piliečiai, nepilnateisiai plebėjai ir beteisiai vergai.
Moderniosios demokratijos teorijos bei praktika atsirado ne tik iš senovės miestų – valstybių liaudies vyriausybės palikimo, bet iš kitų istorinių išgyvenimų, tiek evoliucinių, tiek revoliucinių, jos yra sunkiai derančių elementų susijungimą. Todėl demokratijos teorija ir praktika pasižymi nenuoseklumais bei prieštaravimais, kurie kartais sukelia didelius sunkumus.
Šio rašto darbo tikslas būtų sukaupti ir išanalizuoti kiek įmanoma daugiau medžiagos apie demokratijos atsiradimo šaltinius, teorijų ir modelių sistemą, reikšmę, jų atsiradimo priežastis.
Uždaviniai: pateikti informacijos apie demokratinę valdymo sistemą, nurodyti demokratijos koncepcijas, išsiaiškinti demokratijos modelius.

Du tūkstantmečiai praėjo nuo to laiko, kai graikai išvystė demokratijos idėją ir institutus, nepaprastai praturtino demokratijos teoriją (koncepcija) ir praktiką (modelius). Tačiau "demokratijos teorijos" termino, žyminčio tam tikrą tyrinėjimų, analizės, empirinio aprašymo bei teorinio apmąstymo sritį, vartosena visai nesena, ir tebelieka neaišku, kokios "demokratijos teorijos" galimybės bei ribos.
Pirmiausia mes susiduriame su faktu, kad kasdienybėje, tiek filosofinėje kalboje "demokratijos" terminas gali būti vartojamas apibūdinti tiek idealui, tiek realiai egzistuojantiems režimams, kurie nuo idealo gerokai nutolę. Tokia dviguba prasmė dažnai klaidina. Akivaizdu, kad mums reikia kriterijų, kurie galėtų būti deramai taikomi realių politinių sistemų pasauliui.kurdami ar vartodami demokratijos kriterijus, mes neišvengiamai einame nuo pasiteisinimo ir vertinimo kalbos bei orientacijos – normatyvinės teorijos, jei vartosime dabartinės politikos mokslo žargoną – prie labiau į empiriją orientuoto diskurso. Robertas A. Dahl demokratijos teoriją yra linkęs įsivaizduoti taip, tarsi ji būtų panaši į didžiulį trimatį tinklą. Pernelyg didelis, kad galėtum aprėpti vienu žvilgsniu, šis tinklas nupintas iš skirtingo elastingumo dalių. Vienos tinklo dalys nuaustos iš kietai surištų gijų (t.y. griežtų dedukcinių argumentų), kitos surištos palaidžiau, o kai kurios jungtys visai silpnos . Demokratijos teorija neturi apibrėžtos ir galutinės ribos. Demokratijos proceso teoriją sudaro tokie aspektai kaip filosofiniai punkto prielaidų pagrindai, stengiantis apibrėžti prielaidas, pagrindžiančias tikėjimą demokratija. Toliau eina kriterijai apibrėžiantys demokratijos procesą, kurie padeda atskirti visiškai demokratinį procesą nuo kitokių sprendimų priėmimo procesų. Asociacijos, atitinkančios demokratijos proceso reikalavimus ir kuriai demokratinis procesas būtų siektina ir net labiausiai siektina valdymo forma. Kitas aspektas yra instancijos, reikalingos tam, kad būtų patenkinti reikalavimai pagal egzistavusių konkrečių asociacijų lygmenis. Institutai, kurie reikalingi tam, kad demokratinis procesas pradėtų veikti. Sekantis aspektas – sąlygos skatinančios institutų atsiradimą ir stabilumą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-20
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis27 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis204.27 KB
AutoriusEva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Demokratijos koncepcijos ir modeliai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 27 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą