Įvadas. Globalus pasaulis: Vakarų – Rytų pasaulio agresijos židiniai. Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Europa – politinės agresijos kurstytojai (Irako karo pavyzdys). NATO – politinės agresijos negatyvioji pusė. Politinė kultūra – atsvaros taškas valstybių agresijai. Nacionalinis saugumas – priešstata agresijai. Agresija, kaip politinė prievarta. Motyvacija. Institucinė prievarta. Nestruktūruota kolektyvinė prievarta. Išvados.