Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Pagrindinės NATO reformų kryptys ir reikšmė
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Pagrindinės NATO reformų kryptys ir reikšmė

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Pagrindinės NATO reformų kryptys ir reikšmė. Įžanga. NATO istorija. Kas tai yra ir ko siekia NATO. Naujasis NATO po 1989 metų. Būtinumas aljansui keistis. NATO keitimasis. NACC vėliau EAPC. Partnerystė taikos labui (PfP). NATO siekis užtikrinti saugumą per plėtimąsi. Išvados.

Ištrauka

Pasibaigus Šaltajam karui NATO gynybinis aljansas neteko savo pagrindinio priešininko – Sovietų Sąjungos. Dėl šios priežasties valstybės narės buvo priverstos keisti savo politinę, bei karinę strategiją, iš esmės NATO turėjo pakeisti savo prigimtį ir persiorientuoti besikeičiančiame pasaulyje, susikurti naujus tikslus ir užduotis, bei transformuoti senuosius . Nėra abejonių, kad Šaltojo karo metu NATO atliko savo vaidmenį - garantavo Europos saugumą, socialinės ir politinės Vakarų Europos padėties stabilumą - ir taip prisidėjo prie Vakarų Europos gerovės kūrimo.
Tačiau po Šaltojo karo vyko akivaizdus tiek NATO keitimasis, tiek saugumo ir grėsmių suvokimo, tiek atsako į naujus iššūkius transformacija. Todėl svarbiausias darbo tikslas paliesti ir įvertinti pagrindinius NATO aspektus ir įvykdytas, bei vykdomas reformas regioninėje saugumo organizacijoje.
NATO ISTORIJA
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Europai iškilo nauja Sovietų Sąjungos grėsmė. Dar prieš karą Sovietų Sąjunga aneksavo Baltijos šalis, dalį Suomijos, Lenkijos, Rumunijos ir Čekijos - iš viso 23 mln. žmonių. Okupuotuose kraštuose buvo įvestas totalitarinis režimas, prasidėjo žmonių trėmimai. Pokarinė Sovietų Sąjungos grėsmė buvo dar didesnė: nusilpusi ir karo nuniokota Europa vien tik savo jėgomis nebegalėjo pasipriešinti Maskvai. Raudonosios armijos, o vėliau ir komunistinės ideologijos skverbimasis į Vakarus vertė demokratines Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos valstybes susivienyti. Tik susivienijusios į gynybinę organizaciją ir tik veikdamos kartu Vakarų demokratijos galėjo įgyvendinti atgrasymo ir apsisaugojimo nuo Sovietų Sąjungos užpuolimo politiką.
Todėl 1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kuria buvo sukurtas Vakarų valstybių gynybinis aljansas NATO.
Sutartį pasirašė: Belgija, Danija, Islandija, Italija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Karalystė, Kanada, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Portugalija, Prancūzija. 1952 m. prie Aljanso prisijungė Graikija ir Turkija, 1955 m. - Vokietijos Federacinė Respublika, 1982 m. - Ispanija, 1999 m.- Lenkija, Čekija, Vengrija. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-02-14
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis17.27 KB
AutoriusAurimas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pagrindines NATO reformu kryptys ir reiksme [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą