Politologijos referatai (705 darbai)

Įvadas. Pagrindinė dėstomoji/tiriamoji dalis. Globalizacijos įtaka šalių ekonomikai Teigiami globalizacijos veiksniai šioje sferoje. Neigiami globalizacijos padariniai šioje sferoje. Globalizacijos įtaka prekių kainoms ir kokybei. Globalizacijos įtaka politikai. Apibendrinimas/Išvados.

Įvadas. Tikslas ir yra apibūdinti, kaip globalizacijos procesai veikia nacionalinę finansinę politiką, kokie pagrindiniai globaliniai veiksniai įtakoja fiskalinių, monetarinių ir valiutos kurso valdymo sprendimų nacionaliniame lygmenyje priėmimą ir kaip įvairūs autoriai mokslinėje literatūroje vertina tokį poveikį. Pagrindinių finansinę valstybės politiką įtakojančių globalinių veiksnių apžvalga Teigiamų ir neigiamų globalizacijos įtakos valstybės finansinei politikai aspektų analizė. Pagrindinės išvados.

Globalizmas. Kuo skiriasi globalizmas nuo universalizmo. Pokario epochoje vyravo trys pasaulinės politikos darbotvarkės.

Globalizmas: dominavimas ir priklausomybė. Globalizmas. Kapitalizmas. Markso teorija. Šiaurė ir Pietūs. "Trečiasis pasaulis". Neokolonializmas.

Įvadas. Parama plėtotei. Teisinis veiklos pagrindas. Priemonės. Biudžetas. Tikslai ir priemonės. Lomės konvencijos. Kotonu sutartis. Parama vystymuisi – Europos Sąjungos (ES) prioritetas. Įvairi decentralizuota parama. Sveikatos apsaugai ir švietimui teikiamas pirmumas. Humanitarinė pagalba - Europos Sąjungos (ES) išorinės veiklos vitrina? Euromed - Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystė. Politika besivystančių šalių atžvilgiu. Humanitarinė pagalba echo. Bendrosios politikos aspektai. Humanitarinių operacijų apžvalga. Prognozės ir perspektyvos. Europos sąjunga – pasaulio partnerė. Afrikos, Karibų bei Ramiojo vandenyno baseino valstybės. Lotynų Amerika. Azija. Trečiasis pasaulis. Demografinė problema. Gamtos apsaugos pablogėjimas. Ekonominės ir socialinės raidos sunkumai. Politinis nestabilumas. Trečiasis pasaulis ir vakarai. Trečiojo pasaulio šalys. Azija. Afrika. Pietų Amerika. Okeanija. Lietuvos vaidmuo plėtros ir pagalbos politikoje. Išvados.

Įvadas. XX amžiaus pradžios Europos politinių pokyčių apžvalga. XX amžiaus pradžios Vakarų Europos ideologijos. Jų įtaka Europos raidai. Liberalizmas. Liberalizmo reformos. Nacionalizmas. Nacionalizmo tipologija. Socializmas. Alternatyva demokratijai (Totalitariniai režimai). Fašizmo sukūrimas. Komunizmo sukūrimas. Fašizmo ir komunizmo panašumai. Fašizmo ir komunizmo skirtumai. Išvados.

Įvadas. XX amžiaus pradžios Europos politinių pokyčių apžvalga. XX amžiaus Vakarų Europos ideologijos. Liberalizmas. Nacionalizmas. Fašizmas. Komunizmas. Išvados. Išnašos.

Įmonės kolektyvinė sutartis. Kolektyvinių sutarčių įstatymas. Kolektyvinės sutarties projekto rengimas ir svarstymas. Įmonės kolektyvinės sutarties įsigaliojimas ir galiojimo trukmė. Įmonės kolektyvinės sutarties pakeitimai ir papildymai. Įmonės kolektyvinės sutarties vykdymo kontrolė.

Įvadas. Informacijos visuomenės ideologija ir samprata. Politikos komunikacija. Informacijos visuomenės ir politikos komunikacijos tarpusavio įtaka. Išvados.

Įvadas. Pusiau prezidentinės sistemos skiriamieji bruožai. Lietuvos pusiau prezidentizmo konstitucinis modelis. Prezidentas kaip vyriausybės vadovas. Politinių veiksnių reikšmė pusiau prezidentinėje sistemoje. Išvados.

Integracijos samprata. Integracijos tipai. Pirmosios mintys įkurti Europos Sąjungą. Europos integracijos priežastys. Europos Sąjungos istorijos pradžia. Išvados.

Darbas anglų kalba apie integraciją į Europos Sąjungą (ES): History of the European Union (EU). European Union (EU) institutions. European Parliament. European Commission (EC). Court of Justice of the European Communities. European Court of Auditors. European Ombudsman. European Union (EU) activities. Lithuania integration into the European Union (EU). Fiscal benefit. Social consequences. Political consequences. Safety consequences.

Įvadas. Interesų grupės. Anoniminės interesų grupės. Neasocijuotos interesų grupės. Institucinės interesų grupės. Asocijuotos interesų grupės. Išvados.

Įvadas. Interesų grupių sąvoka, jų klasifikavimas. Teigiamas požiūris į interesų grupių vaidmenį demokratijoje. Neigiamas požiūris į interesų grupių vaidmenį demokratijoje. Išvados.

Įvadas. Interesų grupės: kas jos. Interesų grupių tipologija ir klasifikacija. Interesų grupių funkcijos. Interesų grupių veikla. Interesų grupių veiklos būdai. Interesų grupių veiklos būtinumas. Pliuralizmas ir korporatyvizmas. Piliečiai kaip interesų grupių nariai. Sąveika kaip problemų sprendimo būdas. Koalicijų sudarymas. Interesų grupių įtakos šaltiniai. Poveikis balsavimo rezultatams. Rinkimų kampanijų finansavimas. Įtikinėjimas. Nerimą keliantys interesų grupių veiklos aspektai. Politinė nelygybė. Bendrų interesų pajungimas daliniams interesams. Veto teisė. Išvados.

Įvadas. Interesų grupės. Interesų grupių samprata. Interesų grupių klasifikacija. Interesų grupių veiklos priemonės. Interesų grupių ir vyriausybės interesų sąveika. Interesų grupės ir politinės partijos. Interesų įtaka Europos Sąjungos (ES) politikai. Išvados.

Įvadas. Interesų grupės: kas tai? Interesų grupių klasifikacija. Pliuralizmas ir korporatyvizmas. Pliuralizmas. Korporatyvizmas. Išvados.

Įvadas. Interesų grupės. Interesų grupių įtaka Europos Sąjungos (ES) sprendimų priėmimo procese. Europos Komisija. Europos Parlamentas. Ministrų Taryba. Išvados.

Įvadas. Interesų grupės. Interesų grupių samprata. Interesų grupių klasifikavimas. Skirtumai tarp partijų ir interesų grupių. Interesų grupių funkcijos ir veiklos būdai. Lobizmas. Interesų grupių tyrimo modeliai. Išvados.

Įžanga. Darbo tikslas: apžvelgti Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos kaip interesų grupės raidą, funkcijas, veiklą ir būdus bei efektyvumą. Interesai ir interesų grupės. Interesų grupės Lietuvoje: istorinė raida Lietuvos respublikos trišalės tarybos raida. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos funkcijos. Lietuvos respublikos trišalės tarybos veikla ir jos būdai. Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos veiklos efektyvumas. Apibendrinimas.