Šperos.lt > Politologija > Politologijos konspektai
Politologijos konspektai

(88 darbai)

Bendrosios žemės ūkio politikos principai, prielaidos ir tikslaiPrincipai. Vieningos rinkos principas. Bendrijos pirmenybė. Finansinis solidarumas. Bendrosios gamintojų finansinės atsakomybės principas. Prielaidos. Tikslai. Žemės ūkio produkcijos gamybos efektyvumo padidinimas. Atitinkamo gyvenimo lygio kaimo bendruomenei užtikrinimas. Rinkų stabilizavimas. Tiekimo garantavimas. Prieinamos žemės ūkio produktų kainos vartotojams. Bendrosios žemės ūkio politikos I–oji ašis: kainų politika ir žemės ūkio produktų rinkų reguliavimas. Rinkų reguliavimo priemonės. Bendrų kainų sistema. Pagrindinės bendros kainos. Intervencinio pirkimo mechanizmas. Intervencinės agentūros slenkstinės kainos. Bazinė kaina. Referencinė kaina. Minimalios kainos. Privataus sandėliavimo išmokos. Privataus saugojimo išmokų mechanizmas. Žemės ūkio produkcijos gamybos ribojimo instrumentai. Dirbamos žemės pūdymavimas. Išmokos už ekstensyvią gamybą. Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku. Tiesioginių išmokų sistema. Moduliacija. Kryžminė atitiktis. Žemės ūkio produktų vartojimo ir perdirbimo subsidijos. Instrumentai, skirti reguliuoti prekybą su trečiomis valstybėmis. Ribojantys importą instrumentai. Nukreipti į eksportą instrumentai. Pridėtinės vertės mokestis. Preferenciniai mokesčiai. Išlyginamieji mokesčiai. Importo kvotos. Eksporto subsidijos. Eksporto priemokos. Eksporto mokesčiai. Importo ir eksporto licencijos. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimas. Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas. BŽŪP finansavimas iki 2007 m. BŽŪP finansavimas nuo 2007 m. Išankstinio perspėjimo sistema. Europos žemės ūkio garantijų fondas (EŽŪGF). EŽŪGF finansuoja. Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP). EŽŪFKP finansuoja. Finansiniai nusižengimai. Skaityti daugiau
BiurokratijaBiurokratijos organizavimas demokratinėje visuomenėje. Demokratinė biurokratijos kontrolė. Valstybės tarnautojų mokymas. Kai kurių sąvokų paaiškinimai. Skaityti daugiau
Demokratija (19)Kas yra demokratija? Tiesioginė ir netiesioginė demokratija. Demokratija ir piliečių laisvė. Demokratija ir kitos valstybių valdymo formos. Demokratijos principai. Darbas ir mokslas - demokratijos pagrindai. Antidemokratizmo filosofija. Demokratija ir ekonominis visuomenės sutvarkymas. Demokratija ir socializmas. Demokratijos įtekmė kitose gyvenimo srityse. Demokratijos uždedamos pareigos. Demokratija ir Lietuvos ateitis. Skaityti daugiau
Demokratija (6)Demokratijos modeliai. Identiteto teorija. Konkurencijos teorija. Demokratijos principai. Tautos suverenitetas. Žmogaus laisvė. Žmonių lygybė. Valdžios kontrolė. Teisinė valstybė. Skaityti daugiau
Demokratija ir šiuolaikinės politinės sistemosPolitinių sistemų teorijos. Politinių sistemų teorijos. Sudėtiniai politinių sistemų elementai: valdžios institucijos, partijos, interesų grupės ir panašiai. Demokratijos sąvokos sampratos ir interpretacijos. Bendrasis šiandieninės demokratijos kaip poliarchijos apibūdinimas, demokratijos garantijos, principai. Tiesioginės demokratijos senovės Atėnuose, respublikos, atstovavimo praktikos ir idėjos bei politinės lygybės idėjos vaidmuo šiuolaikinės demokratijos tapsmo procese. Liberalizmo (plačiąją ir siaurąja prasmėmis) vaidmuo šiuolaikinės liberaliosios demokratijos istoriniame tapsme bei šiandieniniame funkcionavime. Konservatizmo ideologijos santykio su demokratija istorinė kaita. Krikščioniškosios demokratijos samprata. Socializmo ir demokratijos santykis. Nacionalizmo santykis su demokratija. Šiandieninės demokratinės politinės sistemos ir jų variantai. Šiuolaikinės demokratinių prezidentinių respublikų politinės sistemos: bendras apibūdinimas. Jungtinių Amerikos valstijų (JAV) politinė sistema. Parlamentinės respublikos. šiuolaikinės konstitucinės parlamentinės monarchijos. Pusiau prezidentinės respublikos. Lt politinė sistema. Lietuvos politinės partijos ir partinė sistema. Šiuolaikinės nedemokratinės politinės sistemos: samprata, tipologija, apibūdinimas. Nedemokratinių politinių sistemų demokratizacijos procesai ir pasaulio demokratizacijos etapai. Skaityti daugiau
Demokratijos tipaiKlasikinė demokratija. Tiesioginė demokratija. Radikalioji vystymosi demokratija. Dalyvaujamoji demokratija. Atstovaujamoji demokratija. Ginamoji demokratija. Konkurencinė elitistinė demokratija. Pliuralizmas. Teisėta demokratija. Skaityti daugiau
Etniniai konfliktaiAirija. Konfliktai ir tarptautinė sistema. Tarptautinių konfliktų ypatumai. Skaityti daugiau
EuropasasDokumentai, apibrėžiantys Europos piliečio statusą, kvalifikacijas, kompetencijas. Europaso aplanko sudarymas. Skaityti daugiau
Europos Bendrijos (EB) konkurencinė politikaEuropos Bendrijos (EB) konkurencijos politika. Europos ekonominės bendrijos (EEB) sutarties konkurencijos taisyklės. Konkurencijos kontrolė ir kiti Ekonominės Bendrijos (EB) konkurencijos politikos elementai. Susiliejimų tarp įmonių kontrolė. Valstybės pagalbos reglamentavimas Europos Sąjungoje (ES). Valstybės pagalbos formos ir rūšys. Europos Bendrijos nesąžiningos konkurencijos politika. Europos Sąjungos (ES) konkurencinės politikos raida. Skaityti daugiau
Europos integracijos procesaiPaskaitų konspektas. Integracijos esmė, principai, formos. Europos integracija: nuo idėjos iki politinės koncepcijos. Europos sąjungos kūrimas ir plėtotė. Europos sąjungos santykiai su Vidurio ir Rytų Europa. Europos sąjunga ir Lietuva. Europos sąjungos institucijos. Pagrindinės Europos sąjungos institucijos. Kitos institucijos ir organai. Patariamieji sąjungos organai. Europos sąjungos ekonominė integracija. Ekonominė ir pinigų sąjunga. Europos sąjungos bendroji politika. Europos sąjungos regioninė politika ir struktūriniai fondai. Europos sąjungos socialinė politika. Europos sąjungos bendradarbiavimas teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Bendra užsienio ir saugumo politika. Skaityti daugiau
Europos Sąjunga (ES) (11)Integracija. Ekonominė integracija. Europos integracijos motyvai. Europos Sąjungos (ES) išskirtiniai bruožai. Tikslai. Kompetencijos sritys. Institucijos. Svarbiausios parlamento funkcijos. Tarybos įgaliojimai. Komisijos funkcijos. Teisingumo teismas. Audito rūmai. Bendroji rinka. Ekonominė ir pinigų sąjunga. Skaityti daugiau
Europos Sąjunga (ES) (25)Europos Sąjungos (ES) susikūrimas. Pagrindinės Europos Sąjungos (ES) steigimosi sutartys (pirminė Europos Sąjungos teisė). Europos Sąjungos steigimosi sutarčių pakeitimo bei papildymo sutartys (pirminė Europos Sąjungos teisė). Europos Sąjungos plėtra. Europos Sąjungos simboliai. Europos Sąjungos teisė. Bendrijos teisės viršenybė. Pagrindiniai Europos Sąjungos teisės aktai. Valstybės narės atsakomybė už Europos Sąjungos teisės pažeidimus. Europos Sąjungos institucijos. Europos vadovų (viršūnių) taryba. Europos Sąjungos (ministrų) taryba. Pirmininkavimas Tarybai. Europos Sąjungos komisija. Europos Sąjungos parlamentas. Europos Sąjungos teisingumo teismas ir pirmos instancijos teismas. Europos Sąjungos audito rūmai. Skaityti daugiau
Europos Sąjunga (ES) (3)Europos parlamentas (1962). Europos Sąjungos taryba (ministrų taryba) (1952, Briuselis, Liuksemburgas). Europos Sąjungos taryba (viršūnių taryba) (1974). Europos komisija (1958, Briuselis, Liuksemburgas). Europos teisingumo teismas (1952, Liuksemburgas). Audito rūmai (1977, Liuksemburgas). Europos centrinis bankas (1998). Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (1958, Briuselis). Regionų komitetas (1994, Briuselis). Europos Sąjungos ombudsmenas (1995, Strasbūras). Sprendimų priėmimas Europos sąjungoje. Vėliava. Himnas. Istoriniai žingsniai. Bendrieji Europos integracijos principai. Skaityti daugiau
Europos Sąjunga (ES) (6)Europos Sąjungos (ES) institucijos ir sprendimų priėmimas. Europos Sąjungos struktūra. Europos Sąjungos institucijų lentelė. Europos Sąjungos institucijos: Europos viršūnių taryba; Taryba; Komisija; Europos Parlamentas (EP); Teisingumo teismas; Audito rūmai; Ombudsmenas; Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas; Regionų komitetas; Europos investicijų bankas; Europos centrinis bankas (ESB); Pirmos instancijos teismas; Bendrųjų reikalų taryba. Skaityti daugiau
Europos Sąjunga (ES) ir LietuvaIntegracija ir regionalizacija globalėjančiame pasaulyje (sąvokų esmė, tendencijų charakteristika). Ekonominės integracijos esmė, prielaidos ir etapai. GATT įkūrimo tikslai ir principai. Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ir GATT panašumai ir skirtumai. Lietuvos narystė Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) (raida, buvę trukdžiai, privalumai ir problemos). Europos sąjungos (ES) ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) tarpusavio santykių problemos. Europos vienijimosi šalininkų motyvai po Antrojo pasaulinio karo. Politinė ir gynybinė integracija. Maršalo planas ir OECD užuomazga (trumpa veiklos charakteristika). Europos bendrijų steigimas, tikslai ir uždaviniai. Europos sąjungos (ES) plėtros etapai. Europos sąjunga (ES) ir kitos tarptautinės organizacijos (panašumai ir skirtumai). Mastrichto sutarties esmė. Europos sąjungos ramsčiai (jais remiasi Mastrichto sutartis). Europos sąjungos ir VES santykių raida. Europos sąjunga ir EFTA; EEE sukūrimas. Amsterdamo ir Nicos Sutarčių esmė. Skaityti daugiau
Europos Sąjungos (ES) institucijos (9)Europos viršūnių taryba. Europos Parlamentas (EP). Teisės aktų leidyba. Biudžetiniai įgaliojimai. Vykdomosios valdžios institucijų kontrolė. Europos Parlamentas ir Komisija. Europos Parlamentas ir Ministrų Taryba. Europos Sąjungos taryba. Sprendimų priėmimas. Pirmininkavimas. Europos Komisija (EK). Europos bendrijų teisingumo teismas. Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas. Regionų komitetas. Europos audito rūmai. Europos ombudsmenas. Europos centrinis bankas (ECB) ir Europos centrinių bankų sistema (ECBS). Europos investicijų bankas (EIB). Struktūrinė politika. Skaityti daugiau
Europos Sąjungos (ES) plėtra (2)Europos vienijimosi idėja. Valstybių bendradarbiavimo veiksniai pokario Europoje. Pokario integracijos sritys. Ekonominė. Paryžiaus sutartis Europos anglių ir plieno bendrija. Romos sutartis Europos ekonominė bendrija, Europos atominės energijos bendrija. Europos laisvosios prekybos asociacijos (EFTA) sukūrimas ir jos santykiai su Europos Ekonomine Bendrija (EEB). EFTA likimas. Europos Sąjungos (ES) plėtros etapai ir patirtis. I etapo plėtros trumpa charakteristika ir jo patirtis. Ekonominės ir politinės sąlygos I plėtrai. Jungtinės Karalystės stojimas į Europos Ekonominę Bendriją (EEB). I plėtros rezultatai. II plėtros etapo plėtros charakteristika ir jo patirtis. II plėtros rezultatai. III plėtros etapo plėtros charakteristika ir jo patirtis. Ekonominės ir politinės sąlygos plėtrai. III plėtros rezultatai. IV plėtros etapo charakteristika ir jo patirtis. Ekonominės ir politinės sąlygos plėtrai. 1992 metų Mastrichto sutartis. IV plėtros rezultatai: išvados. Europos Bendrijos (EB) integracija ir I plėtros etapas. Europos Bendrijos (EB) integracija 1958–1973. I etapo plėtros trumpa charakteristika ir jo patirtis. Jungtinės Karalystės derybos dėl narystės Europos Bendrijoje (EB). I plėtros rezultatai. Danija. Airija. Europos Bendrijos (EB) integracija ir II–III plėtros etapai. Europos bendrijos integracija. Ekonominio nuosmukio laikotarpis. "Eurosklerozės" laikotarpis. Europos Bendrijos (EB) vidaus konfliktų laikotarpis. II plėtros etapo plėtros charakteristika ir jo patirtis. II plėtra: Graikija. III plėtros etapo plėtros charakteristika ir jo patirtis. III plėtra: Ispanija ir Portugalija. Europos Bendrijos (EB) integracija ir IV plėtros etapas. 1986 metai. Suvestinis Europos aktas. 1992 metų sutartis dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) tarp EFTA ir Europos Bendrijos (EB). IV plėtros etapo charakteristika ir jo patirtis. Mastrichtas – Europos integracijos pagrindas. Apibrėžė Europos Sąjungos (ES) bendros politikos veiklos sritis. Pokyčiai po Mastrichto sutarties. Europos Sąjungos (ES) plėtra: Vidurio ir Rytų Europos valstybės. Skaityti daugiau
Europos Sąjungos (ES) Taryba (3)Istorija. Nustatytos funkcijos. Teisės aktai. Valstybių narių politikos sričių koordinavimas. Tarptautinių susitarimų sudarymas. Bendra užsienio ir saugumo politika. Laisvė, saugumas ir teisingumas. Posėdžių (susitikimų) dalyviai. Posėdžių organizavimas. Kaip organizuojamas Tarybos darbas? Pirmininkavimas Tarybai. Tarybos posėdžių atvirumas ir skaidrumas. Vieši svarstymai ir debatai. Europos Sąjungos Tarybos susitikimų tvarka. Skaityti daugiau
Europos Sąjungos veikla užtikrinant saugumąEuropos sąjungos veikla užtikrinant saugumą, bendra užsienio ir saugumo politika (BUSP, ESGP), Vakarų Europos sąjunga, Petersbergo deklaracija, VES institucijos, Amsterdamo sutartis, Europos sąjungos saugumo strategija: grėsmės, priemonės, tikslai, kaip veikia BUSP, Europos korpusas, Euroforas, ESGP vieta saugomo institucijų sąrangoje, bendrų pajėgų kūrimas, institucinė sąranga, Europos sąjungos saugumo strategija. Skaityti daugiau
Europos studijos (4)Europos studijų esmė ir objektas. Pagrindinių ikieuropinių civilizacijų esminiai bruožai. Antikinių Graikijos ir Romos civilizacijų įtaka europiniam identitetui formuotis. Katalikų bažnyčia ir Šv. Romos vaidmuo Europos istorijoje. Europa feodalinio susiskaldymo laikotarpiu. Civilizacijos sąvokos esmė: švietėjiškoji ir romantiškoji interpretacijos. Tautinių–teritorinių valstybių Europoje atsiradimas. Istorinė dalis. Tautos ir valstybės ryšio modeliai pagal B.Buzaną knygoje "Žmogus, Valstybė ir baimė". Lietuvių tautos susikūrimo ir valstybingumo atstatymo problema. Konstitucionalizmo esmė ir pagrindiniai bruožai. Pagrindiniai konstitucionalizmo raidos etapai Konstitucionalizmo raida Lietuvoje. Tarptautines teisės užuomazgos, formavimosi pagrindai, pagrindines problemos. Antika. Viduramžiai. Renesansas. Tarptautinė teisė XX amžiuje. Minkštoji ( švelnioji ) bipoliarinė sistema. Pirmieji Europos susivienijimo projektai 18 amž. pabaiga– 20 amž. pimoji pusė. Ekonominė-politinė situacija Europoje. Europos integracijos pradžia. Europos bendrijos formavimosi etapai. Europos sąjungos susikūrimas. Skaityti daugiau
...