Žiniasklaidos vaidmuo Lietuvos politinėje sistemoje (2)

Įvadas. Žiniasklaidos samprata. Žiniasklaida ir politika. Lietuvos situacija. Žiniasklaida ir visuomenė. Išvados.

Politinę komunikaciją šiandien dažnai girdime įvardijant, kaip politinės valdžios instrumentą, esantį pagrindine priemone politikams, siekiant įvairiais atžvilgiais paveikti visuomenę: apsprendžiant jos politinę elgseną, telkiant bendraminčius, realizuojant politinius sprendimus, organizuojant ideologijas ir kt.
Politinė komunikacija, ypatingai šiandieninėje informacinėje visuomenėje, iškelia į paviršių pagrindines politinio gyvenimo situacijas. Informacijos priemonės, naujos komunikacijos galimybės bei žodžio laisvė, demokratinėje visuomenėje, įgauna didžiulę reikšmę realizuojant politinę įtaką bei valdžią. Šiandien žiniasklaida be perstojo teikia informacines paslaugas vartotojams, kuriems tai jau tapo įprasta ir neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip teikia L. Bielinis - žiniasklaidos vartojimas tapo gyvybiniu poreikiu, pavirtęs "nuo gyvenimo neatsiliekančio ir jį stebinčio, vadinasi pažįstančio" žmogaus bruožu. Visuomenė, per bendro žinojimo ir pajautimo galimybę įgyja bendrumo jausmą.
Taigi politinėje komunikacijoje žiniasklaidos priemonėmis plintanti informacija, įgauna labai svarbų vaidmenį tiek politikoje, siekiant kontroliuoti valdymo procesus, šiandien ypatingai įtakotiems žiniasklaidos, tiek ir patiems politikams, kaip valstybės veikėjams, siekiantiems susikalbėjimo su visuomene.
Šio darbo tikslas: išsiaiškinti žiniasklaidos vaidmenį Lietuvos politinėje sistemoje.
Darbo uždaviniai:
1. Išsiaiškinti žiniasklaidos sampratą, jos pagrindinius veiklos principus bei funkcijas;
2. Išnagrinėti politikos ir žiniasklaidos santykį, apžvelgiant Lietuvos situaciją;
3. Išsiaiškinti žiniasklaidos daromą poveikį visuomenei. ...