Įvadas. Darbo tikslas yra palyginti Baltijos valstybių tautinės politikos raidos panašumus ir skirtumus, aptarti galimas skirtumų priežastis. Kolektyvinių tautinių teisių formavimasis ir Baltijos šalys 1918-1940 m. Vidurio rytų Europa po pirmojo pasaulinio karo ir tautinių mažumų statuso teisinis sureguliavimas. Tautinių mažumų statusas iš bendros nacionalinių judėjimų perspektyvų (A. Smith, K. Deutsch). Tautinių mažumų padėtis Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.). Tautinių mažumų padėtis Latvijoje ir Estijoje (1918-1940 m.). Tautinės politikos ypatumai šiandieninėje Lietuvoje. Etninė situacija nepriklausomybės atkūrimo metu ir pilietybės klausimas. Tautinių mažumų teisę reguliuojantys tarptautiniai dokumentai. Tautinių mažumų apsauga nacionalinės teisės lygmenyje. Tautinių mažumų dalyvavimas šalies politiniame gyvenime. Asmenų be pilietybės klausimas. Žmogaus ir tautinių mažumų teisių užtikrinimo mechanizmai. Tautinės politikos ypatumai šiandieninėje Latvijoje ir Estijoje. Etninės situacijos pokyčiai sovietmečiu ir po 1991 metų. Pilietybės klausimas Asmenų be pilietybės bei kitų ES šalių. piliečių teisės. Tautinių mažumų atstovavimas valstybės valdyme. Kalbinės problemos švietimo sistemoje. Baltijos šalių vykdomos tautinės politikos palyginimas. Išvados.
53.39 KB
