Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Baltijos šalių vykdoma tautinė politika po 1990 metų: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Baltijos šalių vykdoma tautinė politika po 1990 metų: Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041
Aprašymas

Įvadas. Darbo tikslas yra palyginti Baltijos valstybių tautinės politikos raidos panašumus ir skirtumus, aptarti galimas skirtumų priežastis. Kolektyvinių tautinių teisių formavimasis ir Baltijos šalys 1918-1940 m. Vidurio rytų Europa po pirmojo pasaulinio karo ir tautinių mažumų statuso teisinis sureguliavimas. Tautinių mažumų statusas iš bendros nacionalinių judėjimų perspektyvų (A. Smith, K. Deutsch). Tautinių mažumų padėtis Pirmojoje Lietuvos Respublikoje (1918-1940 m.). Tautinių mažumų padėtis Latvijoje ir Estijoje (1918-1940 m.). Tautinės politikos ypatumai šiandieninėje Lietuvoje. Etninė situacija nepriklausomybės atkūrimo metu ir pilietybės klausimas. Tautinių mažumų teisę reguliuojantys tarptautiniai dokumentai. Tautinių mažumų apsauga nacionalinės teisės lygmenyje. Tautinių mažumų dalyvavimas šalies politiniame gyvenime. Asmenų be pilietybės klausimas. Žmogaus ir tautinių mažumų teisių užtikrinimo mechanizmai. Tautinės politikos ypatumai šiandieninėje Latvijoje ir Estijoje. Etninės situacijos pokyčiai sovietmečiu ir po 1991 metų. Pilietybės klausimas Asmenų be pilietybės bei kitų ES šalių. piliečių teisės. Tautinių mažumų atstovavimas valstybės valdyme. Kalbinės problemos švietimo sistemoje. Baltijos šalių vykdomos tautinės politikos palyginimas. Išvados.

Ištrauka

Europa, laikyta civilizuočiausiu žemynu, XX amžiuje buvo įtraukta į karų, revoliucijų ir totalitarinių diktatūrų sūkurį. Šiame sūkuryje ji, puldama į kraštutinumus, tarsi desperatiškai ieškojo naujų socialinio sambūvio formų, kuomet mokslo ir technologijų pažanga atvėrė vartus visuomenės ideologiniam susiskaldymui. Ši XX amžiaus istorija pademonstravo būtinybę užtikrinti demokratinius principus bei individualias ir mažumų teises, kad būtų išlaikytas socialinis stabilumas ir tolygi plėtra.
Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui imta kurti tarptautinė sistema, kuri užtikrintų stabilumą naujai susidariusioje politinėje erdvėje Vidurio Rytų Europoje ir įpareigotų naujai atsiradusias valstybes neriboti tautinių mažumų teisių savo teritorijoje. Kaip tik šiuo laikotarpiu atkovoja nepriklausomybę ir Baltijos šalys. Jų istorija galėtų būti pavyzdine nagrinėjant Vidurio Rytų Europos tautinės politikos raidą nuo Pirmojo Pasaulinio karo pabaigos ir Versalio konferencijos iki šių dienų. Šią raidą galima būtų suskirstyti į tris pagrindinius periodus: 1) tautinės politikos vystymasis bendros europinės žmogaus teisių sistemos perspektyvoje 1918-1940 m.; 2) sovietinis stagnacijos periodas ir atsilikimas nuo Vakarų Europoje ir pasaulyje tarptautiniais dokumentais užtikrinamų teisės normų 1945-1990 m.; 3) grįžimas į Europos politines struktūras ir individualių bei kolektyvinių tautinių mažumų teisių pakartotinis įtvirtinimas nuo 1990 m.

Darbo objektas: Baltijos šalių vykdoma tautinė politika po 1990 m. (atsižvelgiant į tarpukario kontekstą).

Rašant bakalaurinį darbą visų pirma panaudoti tarptautinės ir nacionalinės teisės dokumentai, paskelbti specialiuose valstybiniuose leidiniuose (Valstybės žinios), pateikiami internete, išspausdinti atskirais leidiniais.
Nagrinėjant tautinių bendrijų santykius iš politinės perspektyvos panaudoti nacionalizmo teoretikų K. Deutsch, A. D. Smith darbai. K. Deutsch Nationalism and Social Communications (1966) išplėtojo teoriją apie technologinių komunikacijų ir informacinių veiksnių įtaką nacionalinių valstybių susiformavimui. Tačiau šiame darbe nepakankamai įvertintas faktas, jog technologinės naujovės pačios savaime yra neutralios, ir susieti nacionalizmo užgimimą vien su šiuo faktoriumi nepakanka. A. D. Smith veikale Nacionalizmas XX amžiuje (lietuvių kalba 1994 m.) nagrinėjo nacionalizmo santykį su kitomis ideologijomis, ryškiai jį diferenciavo nuo fašizmo, rasizmo, nacionalsocializmo. Taip pat jis išskyrė pagrindinius nacionalistinius judėjimus motyvuojančius siekius.
H. Arendt veikale Totalitarizmo ištakos (lietuvių kalba 2001 m.) kritikavo tautinių mažumų apsaugos užtikrinimo mechanizmų veiksnumą prieš Antrąjį pasaulinį karą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2010-09-23
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis37 puslapiai 
Literatūros šaltiniai38 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis53.39 KB
Autoriussiga
Viso autoriaus darbų76 darbai
Metai2009 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasJ. Gumbis
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
FakultetasTeisės fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Baltijos saliu vykdoma tautine politika po 1990 metu Lietuvoje Latvijoje Estijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 37 puslapiai 
  • Vilniaus Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • J. Gumbis
  • 2009 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą