Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Socializmas (5)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Socializmas (5)

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738
Aprašymas

Utopinių socialistų vizijos. Nepermaldaujama Karlo Markso (Karl Marx) sistema. Socializmas vienoje šalyje. Žemės ūkis socializmo keliu. Išvados.

Ištrauka

Socializmas- dabartine prasme suprantamas kaip ūkinė ir politinė santvarka, kuriame gamybos šaltiniai bei priemonės ir gaminių paskirstymo aparatas priklauso visuomenei ar bent išnaudojamas bendriems visuomenės reikalams. Tačiau paprastai socializmas taip pat vadinamas kiekvienas mokslas ar visuomenės sąjūdis, kuris reikalauja socialistinės santvarkos įvedimo ar praplėtimo. Žodis socializmas yra palyginamai naujas: pirmą kartą jis pavartotas 1826m. Anglijoje, kalbant apie R. Owen mokslą; vėliau jį pradėjo vartoti Prancūzijoje ryšyje su Saint- Simon ir Fourier idėjomis, o jau 1841m. Oweno pasekėjai patys pradėjo save vadinti socialistais. Nors žodis yra naujas, socializmas, kaip idėjos arba mokslo, šaknys glūdi gilioje senovėje, atsiminimuose apie primityvų medžiotojų ir žvejų sutvarkymą, kada žemė nepriklausė niekam, o jos vaisiai priklausė kiekvienam. Žemdirbystė, paremta žemės nuosavybe, pakeitė šitą primityvią būklę, tačiau pastarosios vaizdas pasiliko gyvas iki mūsų dienų, ir kiek žemės savininkas su šeima negali jos apdirbti, žemė tvarkoma nevykusiai ar prabangingai, žemės nuosavybė visuomet atrodo neteisėtumas ir skriauda kitiems. Todėl didieji dorovės mokslai, nedrausdami tiesiog nuosavybės, mokė, kad dvasinis tobulumas pasiekiamas tik atsižadėjus privačios nuosavybės. Tą reikalavimą randame budizme; vėliau jis atsirado Palestinoje ir Egipte esenų ir terapeutų sektose; jis buvo pirmos krikščionių bendruomenės pamatas: visi tikintieji laikėsi drauge ir turėjo viską bendra. Graikijoje, kovingoje Spartoje, išliko stiprūs bendros nuosavybės pėdsakai, bent jos karių luome. Pitagoro mokinių bendrija buvo paremta bendra nuosavybe. Vėliau Platonas, savo, Valstybėj piešdamas idealią žmonių santvarką, aprašo turto bendrumą valstybės aukštesnių luomų. Šios tradicijos ir mintys buvo paveldėtos naujų tautų, juo labiau, kad jos dar neseniai pakilo į žemdirbystės lygį ir jose buvo dar gyvi klajojusių atminimai. Be to, per visą naujų tautų istoriją tęsiasi raudonu siūlu vienuolynų su jų atsižadėjimu nuo asmeninių turtų įtaka. Todėl nenuostabu, kad ideali žmonių santvarka beveik visuomet buvo vaizduojama paremta bendru turto valdymu, vis vien kas ir kur apie tai svajojo: ar Anglijos karaliaus kancleris Thomas More (Utopia 1516), ar italų vienuolis – avantiūristas Th. Campanella (Civitas solis 1620), ar vokiečių poetas ir teologas J. V. Anrea (Christianapolis 1619), švietimo amžiuje, kai buvo pradėta ieškoti būdų visuomenės negalavimams pašalinti ir žmonių laisvei, lygybei bei brolybei įgyvendinti, Rousseau nurodė, kad žmonių nelygybės svarbiausias šaltinis glūdi privačioje nuosavybėje. Šita mintis buvo nuodugniai išnagrinėta ir išvystyta rašytojo Morelly, apie kurį nėra beveik nieko žinoma, be to, kad jis parašė eilę veikalų, iš kurių garsiausias yra Le code de la nature 1755, laikomas vakarų komunizmo ir socializmo mokslo išeiginiu tašku. Šito veikalo įtakoje, prancūzų revoliucijos pabaigoje, F. E. Babeuf (1764-17997), skelbdamas turto lygybę, išleido "Lygiųjų manifestą" ir net rengė socialinį perversmą: sakoma, kad jis jau turėjęs keliolika tūkstančių bendrininkų; valdžia sužinojo apie sąmokslą, areštavo Babeaufą, ir 1787m. jis, su savo bendrininku pasmerktas mirti, nusižudė.
Tačiau Prancūzijos revoliucijos, kuriai vadovavo miestelėnai su jų pramonininkais ir pirkliais, pagrindinis tikslas buvo nelygybių, suvaržymų ir visų formų valstybės įsikišimo į piliečių veiklą pašalinimas. Todėl ir ūkio srityje vyriausias dėsnis buvo ekonominio liberalizmo šūkis. Juo buvo tikėtasi, kad pilna ūkio tvarkymo laisvė savaime sudarys visuomeninę harmoniją ir sukurs visuotinę gerovę. Ir iš tikrųjų ryšium su ūkinės veiklos laisve įvyko didelė pramonės pažanga ir prekybos ryšių pasaulyje praplėtimas: garo mašinos, mechaninės verpimo mašinos, garlaiviai, o vėliau geležinkeliai ir telegrafas pradėjo kelti žmonių gerovę ir galima sakyti, kad didžiosios revoliucijos dėka įvyko didžioji pramonės ir technikos revoliucija, sudarydama naujus pamatus žmonių medžiaginiam stoviui. Tačiau tuo pačiu laiku pasidarė aišku, kad neribotos laisvės tvarka turėjo savo ydų, nes gamybos priemonių savininkai galėjo, nieko nevaržomi, panaudoti savo galimumus nereikalingiems ar net žalingiems tikslams, ir svarbiausia, galėjo nevaržomi išnaudoti beturčių darbininkų, ypač moterų ir vaikų, darbą. Atrodė, kad senas luomų prieštaravimas buvo pakeistas nauju, nemažiau skaudžiu, klasių prieštaravimu, kuris kliudė laisvei, lygybei ir brolybei įgyvendinti. Be to, naujos pramonės išsivystymas, jos milžiniškos kasyklos, dideli fabrikai, o vėliau mechaniniai vandentiekiai, dujų įmonės, geležinkelių platūs tinklai įgijo tokią visuomeninę reikšmę, kad jų bekontrolinis privatus valdymas pasidarė neįmanomas. Todėl tuoj po revoliucijos atsirado mokslai, kelią aikštėn šituos visuomenės negalavimus ir iešką būdų juos pašalinti. Šitų mokslų skelbėjų veikla, raštai ir organizacijos eina per visą XIX ir XX amžių. Jų dalis, kuri pagrindinę visuomeninių negalavimų priežastį matė neribotoje privatinėje nuosavybėje ir stengėsi ją pakeisti ar jai priešpastatyti kolektyvinę gamybos priemonių sistemą, sudaro naujųjų laikų socializmo istoriją. Šita istorija labai paini ir sudėtinga, nes ji apima daug srovių, šimtus organizacijų ir tūkstančius veikėjų. Darant trumpą apžvalgą, juos galima suskirstyti į tam tikrus periodus ir pagrindines pakraipas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-28
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis35 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis50.08 KB
Autoriusignotazas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2003 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasDoc. Senkus
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasIstorijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Socializmas (5) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 35 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Doc. Senkus
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą