Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Irano klausimas Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) darbotvarkėje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Irano klausimas Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) darbotvarkėje

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Irano ir tarptautinės bendruomenės santykių raida. Santykių atšalimas po islamiškosios revoliucijos – Irano branduolinė programa. Iranas šiandien – už ir prieš. Bičiuliavimasis su Rusija ir Kinija. Konfrontacija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) ir vakarais. Sankcijos Iranui ir jų pasekmės. Išvados.

Ištrauka

Pastaruoju metu Iranas susilaukia nemažai tarptautinės bendruomenės dėmesio. Užsienio spaudoje aktyviai aptarinėjami teokratinio Irano režimo bendradarbiavimas su teroristinėmis organizacijomis, prezidento Mahmoudo Ahmadinejado antisemitiniai pasisakymai bei bene didžiausią susirūpinimą kelianti Irano branduolinė programa. Taip pat regioninės Irano ambicijos kelia nemenką susirūpinimą tarptautinės bendruomenės gretose, kuri jau keletą metų aktyviai stengiasi perkalbėti Iraną ir priversti kompromiso keliu atsisakyti vystyti branduolinę programą. Tačiau tai pasirodė esantis nemenkas ir gana komplikuotas uždavinys, nes kiekviena iš pusių urano sodrinimą ir jo panaudojimą traktuoja skirtingai. Štai tokioje priešpriešoje ir konfrontacijos atmosferoje vyksta su pertraukomis derybos, kurios iki šiolei apčiuopiamų rezultatų nedavė. Čia reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pačios Saugumo Tarybos narės ne visuomet turi tokią pat nuomonę vienokiu ar kitokiu klausimu, todėl derybos vilkinamos tiek sąmoningai, tiek savaime.
Norint suprasti susiklosčiusią situaciją Artimuosiuose Rytuose, būtina paminėti ir Irano klausimą, nes jis, galima sakyti, vienintelis potencialus pretendentas į hegemonus regione. Po Afganistano ir Irako režimų nuvertimo Iranui nebeliko didesnių grėsmių juoba pastaruoju metu jo karinė galia yra labai išaugusi ir net kelis kartus viršija Irako iki prasidedant amerikiečių invazijai, todėl galima pastebėti, kad Iranas jaučiasi gana pasitikinčiai savo jėgomis.
Rašant šį rašto darbą daugiausia remtasi naujienų agentūros BNS pranešimais, nemažai dėmesio skirta politikos apžvalgininkų straipsniams, kurie nagrinėja Vidurio Rytų geopolitinę situaciją ir problemas, tai - Česlovas Iškauskas, Simas Jankauskas, Jūratė Važgauskaitė, Ignas Paukštys, reikėtų paminėti ir užsienio spaudos: Spiegel.de, "Berliner Umschau", "The Times", "Financial Times", "The New York Times", "New Statesman" , "Kommersant" pranešimus, kurie leidžia susidaryti pakankamai visapusišką požiūrį į įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konkrečiai tai, kas liečia Irano Islamo respubliką. Taip pat pasiremta ir oficialiais tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA, taikos ir konfliktų studijų instituto, Europos Parlamento ir Nato asamblėjos raportais bei pranešimais.
Pagrindinis rašto darbo tikslas yra išnagrinėti Irano klausimo JTO darbotvarkėje problematiškumą pažvelgiant giliau į jo santykius su konkrečiomis pasaulio galingosiomis valstybėmis: Jav, Rusija, Kinija ir kartu galima išskirti D. Britaniją, Vokietiją, Prancūziją, Italiją, nes jų pozicijos ir interesai iš pažiūros daug kuo panašūs kalbant apie abipusius santykius su Iranu. Pirmojoje rašto darbo dalyje, kuri yra susmulkinta į du mažesnės apimties klausimus, yra nagrinėjama tai, kas sąlygojo tokią šiandieninę situaciją ir santykius su Iranu bei tų santykių pokyčiai, o konkrečiau atšalimas, po tam tikro lūžio taško t. y. 1979 metų islamiškosios revoliucijos. Antrojoje dalyje, kuri suskirstyta į tris klausimus, nagrinėjamas konkrečių valstybių santykis su Iranu. Santykiai su šiek tiek nuosaikesnėmis sankcijų Iranui atžvilgiu Rusija ir Kinija, priešiškomis Jav ir švelnesnę poziciją nei Jav užimančiomis Europos Sąjungos didžiosiomis šalimis, kitaip galėtume pavadinti didžiuoju Europos trejetu – Prancūzija, Vokietija ir D. Britanija. Paskutinėje, trečiojoje dalyje, jau išnagrinėjus visų svarbiausių valstybių interesus, aptariami tarptautinės bendruomenės priimti sprendimai ir garsioji bei griežčiausia Iranui rezoliucija, priimta praeitų metų gruodžio 23 dieną, nr. 1737. Atsižvelgiant į tai, jog Irano reakcija į sankcijas buvo palyginti labai vangi ir atrodo jos tai nė kiek neišgasdino, galiausiai pažvelgiama į perspektyvą bei galimas naujas sankcijas Iranui ir jo reakciją į jas.
Rašto darbas yra analitinio aprašomojo pobūdžio, nes tai įvairiapusiškai padeda pažvelgti į aptariamą problemą bei gauti atsakymus į keliamus klausimus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-26
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai44
Dydis38.2 KB
AutoriusTomas
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasE. Šataitė
Švietimo institucijaGenerolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Irano klausimas Jungtiniu Tautu Organizacijos (JTO) darbotvarkeje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 15 puslapių 
  • Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija / 2 Klasė/kursas
  • E. Šataitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą