Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Internetas ir demokratija
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Internetas ir demokratija

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829
Aprašymas

Įvadas. Informacinės technologijos – nauja visuomenės ir valdžios sąveikos priemonė. Elektroninės demokratijos sąvoka ir priemonės. Pesimistinis požiūris į elektroninę demokratiją (Lauro Bielinio nuomonė). Elektroninės valdžios samprata ir teisinės–politinės prielaidos. Instrumentalistinė ir holistinė koncepcijos. Elektroninės valdžios teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Elektroninės valdžios iniciatyvų Europos sąjungoje ir Lietuvoje teisinė-politinė analizė. Elektroninės paslaugos. Informacijos ir paslaugų teikimo būdai. Tarnautojų kompetencija. E – sveikata. Elektroniniai rinkimai (balsavimas) – pagrindiniai principai ir problemos. Elektroninės atskirties teisinio–politinio aktualizavimo poreikis. Išvados. Summary.

Ištrauka

Gyvename žinių visuomenėje. Žinių visuomenės pagrindinis bruožas yra žinių agregacija, jų "paėmimas" iš visuomenės narių ir pavertimas visuomenine verte. Taigi nekeista, kad šiuolaikiniame viešajame administravime prieš priimant visuomenei svarbius sprendimus svarbu sužinoti visuomenės nuomonę. Išankstinis konsultavimasis padidina politinį ir ekonominį visuomenės gyvenimo efektyvumą ir užtikrina jos vystymosi stabilumą.
Yra įvairių išankstinio konsultavimosi formų. Viena iš jų – konsultavimasis pasitelkiant šiuolaikines informacines technologijas, t.y. internetą. Internetas jau nuo jo atsiradimo reiškia spartų ir interaktyvų informacijos perdavimą įvairiais atstumais. Būdingas įsitikinimas, jog naujos technologijos, visų pirma kompiuterinė technika ir su jos pagalba sukurtas internetas, gali išvesti pasaulį iš nesusikalbėjimo situacijos bei sudaryti sąlygas atsirasti naujai socialinei sistemai. Taigi interneto taikymas viešajam administravimui gali atverti naujas galimybes. Valdymui ir administravimui svarbios šios interneto savybės:
• sukauptos ir lengvai prieinamos informacijos gausa;
• globali elektroninė(toliau trumpinama – el.) bendravimo erdvė;
• paprasta informacijos paieška;
• komunikacijos greitis;
• keitimosi informacija pigumas.
Be abejo, kiekvienas išvardytų punktų turi ir trūkumų, kuriuos, manau, verta paminėti. Pirma, dėl informacijos gausos natūralu, kad pasitaiko daug nenaudingos ir netgi klaidinančios informacijos. Antra, globali ir dažnai anonimiška el. bendravimo erdvė atveria ne tik puikias galimybes bendravimui, bet ir puikias galimybes nusikaltimams, kuriuos ne visuomet įmanoma susekti. Trečia, paieškos sistemos nefiltruoja bevertės informacijos, taigi, kartais tenka sugaišti nemažai laiko, naudingos informacijos atsirinkimui. Ketvirta, komunikacijos greitis ir keitimosi informacija pigumas yra svyruojantys dydžiai.
Šiandien daugelyje demokratinių valstybių pripažįstama, kad reikia kurti naujas santykių formas tarp piliečių ir valdžios institucijų, jeigu norima išvengti krizės. Neretai galime išgirsti kalbant apie demokratijos saulėlydį. Pastebimas visuotinis susvetimėjimas tarp valdžios ir tų, kuriems ji atstovauja. Tai pasireiškia kritusiu rinkimų aktyvumu, pasyviu dalyvavimu pilietiniame gyvenime, viešu cinizmu politinių institucijų ir partijų atžvilgiu, kadaise stipraus politinio lojalumo žlugimu. Akivaizdu, kad dabartinėse demokratinėse valstybėse pasitikėjimas tradiciniais demokratinio valdymo modeliais yra nusilpęs. Žmonės yra nusivylę ne pačia demokratijos idėja, bet įprastomis įstatymų leidybos ir politikavimo formomis, kurios yra atitolusios nuo paprastų piliečių. Daugelio vyriausybių pranešimuose pažymima, kad politinės demokratijos srityje yra būtinos skubios naujovės, kurios pakoreguotų politinių sprendimų priėmimo tvarką, pagerintų kontaktus tarp piliečių ir įstatymų leidėjų, į politinį gyvenimą įtrauktų daugiau žmonių, suteiktų jiems didesnes galimybes gauti informaciją ir dalyvauti politinėse diskusijose. Tai viena aktualiausių problemų šių dienų sparčiai besikeičiančioje žinių visuomenėje.
Pagrindinė regima perspektyva susijusi su el. demokratijos plėtra ir informacinėmis komunikacijos technologijomis (IT), kurių iškilimas ir būtų antrasis procesas, galintis turėti lemtingos įtakos demokratijos ateičiai. Jei IT teigiamai keičia žmonių apsipirkimo, žinių paieškos, finansinių operacijų ar bendravimo su draugais įpročius, tai jos gali pakeisti ir piliečių bei valdžios institucijų kontaktavimo būdą. Daugelyje pažengusių demokratinių valstybių jau veikia el. valdžios programos, kurios yra daugiausia orientuotos į valdžios paslaugų teikimą internetu. Tačiau reikia turėti omenyje, kad sėkminga el. valdžios veikla dar negarantuoja demokratinių procesų pagyvėjimo. Norint, kad klestėtų ne tik el. valdžia, bet ir el. demokratija, reikia peržengti vienpusišką paslaugų teikimo modelį ir išnaudoti tuos IT privalumus, kurie leistų piliečiams ne tik sumokėti mokesčius internetu, bet ir sudarytų sąlygas viešoms diskusijoms apie tai, kur išleidžiami tie mokesčių pinigai.
L. Bielinis gan neigiamai žiūri į šiuos pokyčius: " Nepatyrę visiškos demokratijos, esame verčiami sieti politiką su moderniu – informaciniu pasaulio demokratinės visuomenės būviu. Galbūt dėl to daugelis senesnės kartos politikų ir rinkėjų sunkiai prisitaiko prie dabarties tempų bei reikalavimų. Tai, kas tarpukariu ir pokariu atrodė kaip siektinas ir galutinis politikos idealas, šiandien jau netinka<…>Dabartinėje politikoje į pirmą vietą iškyla komunikacinis patrauklumas".
Apie būsimus piliečių ir valdžios santykius informacijos laikmetyje rašoma nemažai, tačiau reiktų atkreipti dėmesį tik į pačius aktualiausius el. demokratijos, el. valdžios aspektus. Pagrindiniai šio kursinio darbo uždaviniai:
Pirma, iš platesnių demokratijos teorijos pozicijų reiktų apmąstyti, ar visuomenė sugebės tinkamai perprasti politinius procesus ir naudingai į juos įsilieti. Ar piliečiai apsiribos tik rinkimais, ar įsitrauks ir į politinius svarstymus? Ar viešos politinės diskusijos neužgoš atstovaujamosios valdžios ir neves į tiesioginę demokratiją? O gal jos atkurs piliečių pasitikėjimą tradicinėmis demokratinės santvarkos institucijomis? Kalbant apie el. demokratiją dažnai iš akių išleidžiamos pačios informacijos ir komunikacijos technologijos. Jos negali būti neutralios bet kokiuose procesuose, todėl reiktų apmąstyti galimus padarinius ir paanalizuoti jų pritaikymo galimybes, jų daromą įtaką politikai. Vienas iš pirmųjų apie telekomunikacijomis priimamus sprendimus prakalbo R. Dahl. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-09-19
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis27 puslapiai 
Literatūros šaltiniai17
Dydis64.39 KB
AutoriusKarolina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/Dėstytojasdoc. dr. Rimgaudas Geleževičius
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
FakultetasPolitikos ir vadybos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Internetas ir demokratija [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 27 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • doc. dr. Rimgaudas Geleževičius
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą