Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Europos Sąjungos (ES) paslaugų direktyva
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Europos Sąjungos (ES) paslaugų direktyva

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253545556575859606162
Aprašymas

Santrumpų sąrašas. Grafikų, lentelių ir priedų sąrašas. Įvadas. Paslaugų samprata. Paslaugų turinys ir savybės. Paslaugų organizacijos veikla. Paslaugų sektoriaus esmę ir funkcijos. Europos Sąjungos (ES) paslaugų sektorius. Europos Sąjungos (ES) paslaugų sektoriaus bruožai. Europos Sąjungos (ES) paslaugų sektoriaus apimamos sferos. Paslaugų teikimo laisvė. Paslaugų sektorių įtakojantys veiksniai. Paslaugų sektoriaus poveikis darbo rinkai. Europos Sąjungos (ES) paslaugų sektoriaus plėtojimas. Privalumai ir trūkumai. Problemos ir jų sprendimas. Paslaugų direktyva ir jos reikšmė viešajam Europos sąjungos šalių administravimui. Paslaugų direktyvos samprata. Paslaugų direktyvos raida ir plėtotė. Paslaugų direktyvos tarpnacionalinis prieinamumas. Paslaugų direktyvos įtaka socialinėms paslaugoms. Paslaugų direktyvos poveikis bendrųjų ekonominių interesų paslaugoms. Abipusis šalių įvertinimas. Šalies kilmės principo taikomumas. Administracinis bendradarbiavimas tarp šalių. Išvados ir rekomendacijos. Priedai (3). Summary.

Ištrauka

Darbo aktualumas. Europos Sąjunga, į kurią vis dar integruojamės, nuolat keičiasi ir nuolat išlieka tokia pati. Įstojus naujoms narėms išliko beveik šamaniškas savęs įkalbinėjimas apie trečiojo kelio efektyvumą kuriant gerovės valstybę ir nenoras pasukti laisvosios rinkos keliu. Nors naujoji Komisija ir bando šiek tiek pakreipti Europos Sąjungą laisvesnės ekonominės tvarkos link, pasipriešinimas – milžiniškas. Geriausiai tai atspindi vadinamosios Paslaugų direktyvos projektas. Koks tai projektas, kuo jis aktualus Lietuvai ir visai Europos Sąjungai, kokias viltis jis žada ir ar jos realios?
Nors paslaugų teikimo laisvė Europos Sąjungoje laikoma vienu iš pagrindinių Europos Sąjungos principų, faktiškai situacija nelabai panaši į laisvę teikti paslaugas. Tarkime, jei Lietuvoje kirpėjas, plytelių klojėjas ar konsultantas gali laisvai dirbti kitame mieste, tai šis principas nebegalioja kirtus valstybinę sieną. Lenkas, latvis, vokietis ar britas to negalės laisvai padaryti, nes neatitiks lietuviškų reikalavimų, negaus lietuviškų leidimų. Tas pats ir su lietuviais kitose šalyse. Bet koks žmogus ar įmonė, iš vienos ES narės atvykęs į kitą ir norėdamas teikti paslaugas, turės įveikti visus biurokratinius barjerus. Faktiškai tai reiškia, jog bet koks paslaugos teikėjas lieka uždarytas savo šalyje, o vartotojai negauna paslaugų iš kitų šalių, kurios galbūt pigesnės, o gal tiesiog labiau patinka.
Temos problematika. Paslaugų direktyva numato nemažai dalykų, kurie skambiam paslaugų laisvės principui suteiktų bent kiek daugiau apčiuopiamo kūno. Visų pirma siūloma, kad paslaugą teikiantis asmuo, teisėtai įsiregistravęs savo šalyje, gali šias paslaugas be jokių papildomų barjerų teikti ir kitoje Europos Sąjungos šalyje ir paklusti tik savo registracijos šalies reguliavimui. Pavyzdžiui, tas pats kirpėjas ar plytelių klojėjas ar jo turima įmonė galėtų vienodai aptarnauti klientus tiek savo, tiek kitoje Europos Sąjungos šalyje be jokių papildomų popierizmų.
Kitas svarbus dalykas – nustatyta, kad kitoje šalyje norintis užsiregistruoti paslaugos teikėjas visą registracijai reikalingą informaciją turi gauti vieno langelio principu, t.y. vienoje vietoje iš vieno asmens. Ypač svarbu ir tai, kad jei valstybė savo piliečiams subsidijuoja paslaugą, subsidija turi nukeliauti paskui žmogų į bet kurią valstybę. Tarkime, ligonių kasos sumoka už tam tikrą operaciją. Pacientas galėtų šią sumą panaudoti bet kurioje šalyje. Visi šie dalykai – į naudą vartotojams ir naujam dinamiškam verslui.
Deja, direktyvos užmojai platūs, tačiau sparnai apipešioti. Jau pačiame projekto tekste apstu kompromisų. Pirmiausia direktyvos numatoma netaikyti daugybėje reguliuojamų sričių, tokių kaip telekomunikacijos ar energetika. Be to, praktiškai visi laisvesnes sąlygas nustatantys principai gali būti netaikomi, jei tai būtina vadinamajam visuotiniam interesui apginti. Vėliau neturėtume stebėtis kai netikėčiausi dalykai bus sutalpinti po itin talpia "visuomenės interesų" sąvoka.
Temos išskirtinumas. Visi supranta ir sutinka, kad Europai laisvas paslaugų judėjimas reikalingas taip pat, kaip ir prekių, asmenų ar kapitalo. Nepaisant to, Europos Parlamento dauguma gerokai pakoregavo labai liberalius direktyvoje išdėstytus pasiūlymus. Labiausiai politikams nepatiko "šalies kilmės" principas, pagal kurį paslaugos teikėjas galėtų teikti paslaugas kitose ES šalyse, laikydamasis savo šalyje galiojančių įstatymų. Kitaip tariant, dešimt 2004 m. priimtų šalių, remiantis "šalies kilmės" principu, būtų galėjusios teikti gerokai pigesnes paslaugas kitose ES šalyse. Gaila, bet nepavyko visiškai atsisakyti įvairiose ES valstybėse egzistuojančių protekcionistinių barjerų.
Naujoji direktyva po europarlamentarų priimtų pataisų turėtų vadintis "tam tikras paslaugas reguliuojančia direktyva", nes joje yra pateiktas visas sąrašas paslaugų, kurios, deja, nepatenka į direktyvos rėmus. Europos Parlamentas neįtraukė pašto, sveikatos, švietimo, viešojo transporto ir taksi, lošimų, teisinių, socialinių ir kitų svarbių paslaugų. Tuo tarpu pirminiame Europos Komisijos pateiktame variante direktyva neapėmė tik mokesčių, elektroninių komunikacijų sričių ir finansinių paslaugų.
Darbo tikslas. Šio baigiamojo darbo tikslas yra tinkamai bei išsamiai išanalizuoti Europos Sąjungos paslaugos direktyvos reikšmę bei jos paskirtį.
Darbo uždaviniai. Nustatytam tikslui pasiekti išskiriami tokie darbo uždaviniai:
• Apibrėžti paslaugų sampratą bei jų organizacinę veiklą;
• Nustatyti paslaugų sektoriaus funkcijas;
• Apžvelgti Europos Sąjungos paslaugų sektorių;
• Ištirti Europos Sąjungos paslaugų sektoriaus apimamas sferas bei įtaką darbo rinkai;
• Ištirti paslaugų direktyvos bruožus, plėtotę bei vystymasį;
• Išanalizuoti paslaugų direktyvos funkcijas ir įtaką įvairioms ūkio šakoms;
Darbo metodai. Šio darbo tema yra tarpdisciplininio pobūdžio, todėl kad yra apimanti ne tik viešojo administravimo, bet ir Europos Sąjungos vidaus ekonominės politikos aspektus, todėl temos atskleidimui naudojami sistematinis, pažintinės analizės bei impirinis metodai. Jų pagalba, siekiama išaiškinti ne tik paslaugos direktyvos sampratą ir paskirtį, bet ir nustatyti kylančias problemas, nesusipratimus šalių ekonomikos atžvilgiu, bei atrasti jiems sprendimų.
Darbo struktūros pagrindimas. Šio drabo strukūra yra išdėliota taip, kad darbo naudingumas būtų suteikiamas didžiąjam skaitytojų ratui. Pirmoje dalyje mėginama atskleisti bendrai paslaugų koncepcijas, o sekančiuose skyriuose kalbama jau apie paslaugų sektorių bei deliktines paslaugų direktyvos sampratas, kurios yra pagrindinės temos atskleidimo etape. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-23
DalykasPolitologijos diplominis darbas
KategorijaPolitologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis60 puslapių 
Literatūros šaltiniai30 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis270.62 KB
AutoriusTeja
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Europos Sajungos paslaugu direktyva [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą