Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Lietuvos valstybinė etninių mažumų politika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Lietuvos valstybinė etninių mažumų politika

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647484950515253
Aprašymas

Įvadas. Lietuvos visuomenės etninė sudėtis. Lietuvos etninė sudėtis – bendra apžvalga. Problemiškiausi regionai Lietuvoje etninių mažumų atžvilgiu. Problemiškiausios etninės grupės Lietuvoje. Lietuvos etninių mažumų politikos teisinė bazė. Lietuvos respublikos institucijų priimti teisės aktai reglamentuojantys etninių mažumų politiką. Įstatyminio pobūdžio teisės aktai reglamentuojantys etninių mažumų politiką. Poįstatyminiai (vykdomojo pobūdžio) teisės aktai. Tarptautiniai teisės aktai reglamentuojantys tautinių mažumų padėtį. Lietuvos etninių mažumų politiką administruojančios institucijos. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento funkcijos. Tautinių mažumų ir išeivijos departamento struktūra. Patariamosios institucijos veikiančios prie tautinių mažumų ir išeivijos departamento. Ministerijos ir kitos institucijos dalyvaujančios etninių mažumų politikoje. Valstybinės etninių mažumų politikos įgyvendinimas. Bendra etninių mažumų politikos kryptis ir jos įgyvendinimas. Atskiros etninių mažumų politikos sritys. Švietimo politika. Kultūros politika. Socialinės apsaugos ir darbo politika. Išvados ir rekomendacijos. Priedai.

Ištrauka

Darbo aktualumas ir problematika. Dauguma pasaulio valstybių yra multietninės, t.y., valstybės gyventojus sudaro skirtingų etninių arba tautinių grupių atstovai. Vienose valstybėse etninės mažumos užima didelę dalį gyventojų, kitose visuomenės labiau homogeniškos. Ne išimtis ir Lietuva, kurioje lietuvių yra apie 80 proc. populiacijos. Likusius 20 proc. sudaro rusai, lenkai, baltarusiai ir kitų etninių grupių atstovai. Todėl svarbu, kad valstybė vykdytų apgalvotą ir nuoseklią politiką jų atžvilgiu.
Ši tema yra pakankamai svarbi ir aktuali šiuolaikiniame pasaulyje, o tuo pačiu ir Lietuvoje. Vis daugiau reikšmės valstybės vidaus ir užsienio politikai turi etninė situacija. Per pastaruosius keliasdešimt metų etniniai konfliktai buvo pagrindinės karų ir tarptautinių krizių priežastys. Kad išvengtume šių konfliktų, būtina kuo atsakingiau rūpintis etninių mažumų reikalais. Tam būtina efektyvi, kryptinga ir atsakinga valstybinė politika. Šiuo darbu bandoma išanalizuoti kokia etninių mažumų politika vykdoma Lietuvoje, kokia yra institucijų sistema vykdanti šią politiką.
Iš pirmo žvilgsnio, ši valstybės politikos sritis atrodo pakankamai gerai sutvarkyta, tačiau pasigilinus į etninę politiką, ją vykdančias institucijas, bei atskiras politikos sritis, matyti, kad būtina daugelį dalykų tobulinti ir taisyti. Pirmiausia – nepakankamas funkcijų paskirstymas tarp atskirų institucijų. Kita problema yra didelis etninių mažumų NVO skaičius ir mažas jų efektyvumas. Kai kuriose srityse, kaip švietimas ar kultūra, trūksta tikslaus ir aiškaus teisinio reglamentavimo. Ypatingai sudėtingas reiškinys yra romų socialinė atskirtis ir su ja susiję reiškiniai. Todėl tik visapusiškai išanalizavus valstybės vykdomą etninę politiką, galima numatyti anksčiau minėtų problemų sprendimą. Būtent šios priežastys ir buvo pagrindinės, pasirenkant analizuoti šią valstybinės politikos sritį.
Mokslinis požiūris. Viešasis administravimas yra suprantamas dviem aspektais. Pirmiausia kaip teisės aktais reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti. Kita prasmė yra mokslinis šios veiklos tyrinėjimas (S. Pivoras, 2002). Taigi, pirmiausia viešojo administravimo moksliniam tyrinėjimui yra svarbu patys teisės aktai, jų priėmimas, jų kokybė. Antras svarbus aspektas yra viešosios institucijos, kurios įgyvendina teisės aktus. Ir trečia, kas svarbu viešajame administravime, yra tų teisės aktų įgyvendinimas ir administravimas – veiksmai bei sprendimai atliekami viešųjų institucijų, įgyvendinant teisės aktus. Analizuojant etninių mažumų politiką viešojo administravimo aspektu, svarbiausia ir yra (remiantis viešojo administravimo ir etninių mažumų politikos apibrėžimais) išanalizuoti teisės aktus reglamentuojančius etninių mažumų politiką, nustatyti ir išanalizuoti tuos teisės aktus administruojančias ir etninių mažumų politikoje dalyvaujančias institucijas bei apibrėžti pagrindines priemones, veiksmus ir sprendimus, skirtus etninių mažumų problemoms spręsti. Šiems etninių mažumų politikos aspektams ir bus skiriama daugiausia dėmesio.
Darbo objektas ir tikslas. Šio darbo objektas yra valstybinė etninių mažumų politika Lietuvoje. Tikslas – ištirti viešojo administravimo institucijų sistemą, vykdančią etninių mažumų politiką ir pateikti rekomendacijas šios institucijų sistemos tobulinimui.
Darbo uždaviniai. Siekiant įgyvendinti šio darbo tikslą, būtina įvykdyti pagrindinius uždavinius:
Ištirti, kokios etninės grupės sudaro Lietuvos visuomenę, kokia šių grupių padėtis, koks integracijos į visuomenę laipsnis.
Atskleisti, kokie teisės aktai priimti įgyvendinant etninių mažumų politiką.
Išanalizuoti, kokios institucijos dalyvauja sprendžiant su etninėmis mažumomis susijusius klausimus.
Nustatyti, kokios yra etninių mažumų politikos sritys ir kokie sprendimai yra priimti vykdant etninių mažumų politiką.
Vykdant šiuos uždavinius atitinkamai yra struktūruotas ir pats darbas. Kiekvieno uždavinio aptarimui ir vykdymui skiriamas atskiras skyrius. Šis skirstymas padės geriau suprasti ir įvertinti etninių mažumų politiką Lietuvoje.
Darbo struktūra. Darbas sudarytas iš keturių pagrindinių dalių. Pirmojoje iš jų kalbama apie bendrą etninę padėtį Lietuvoje, etninių mažumų socialinę padėtį, politinį dalyvavimą, integracijos laipsnį, etninių mažumų pasiskirstymą Lietuvos regionuose. Taip pat bus išskiriamos mažiausiai integruotos etninės mažumos ir su jomis susijusios problemos.
Antroji dalis skirta teisės aktų, susijusių su etninėmis mažumomis, analizei ir įvertinimui. Šiame skyriuje apžvelgiami įstatymai, reglamentuojantys etninių mažumų padėtį, jų teises bei politiką. Be įstatymų analizuojami vykdomieji teisės aktai, tokie kaip programos, strategijos, koncepcijos, skirtos etninių mažumų problemoms. Nemažai dėmesio bus skiriama ir tarptautiniams dokumentams - tarptautinėms konvencijoms, chartijoms, paktams, deklaracijoms.
Trečiojoje dalyje didžiausias dėmesys skiriamas etninę politiką vykdančioms institucijoms. Ši dalis apims centrinės valdžios institucijų lygmenį, savivaldybių institucijų lygmenį, o taip pat ir nevyriausybines organizacijas, kurios dalyvauja vykdant ir administruojant etninių mažumų politiką. Daugiausia kalbama apie Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą (TMID), nes ši institucija yra pagrindinė organizuojant ir koordinuojant žinybų ir institucijų darbą sprendžiant su etninėmis grupėmis susijusius klausimus.
Paskutinė ketvirtoji dalis skirta išanalizuoti atskirose etninių mažumų politikos srityse vykdomą politiką. Šiame skyriuje bus nagrinėjamos etninių mažumų švietimo, kultūros bei socialinės apsaugos ir darbo politikos sritys. Bus aptariama kaip kiekvienoje iš pagrindinių etninių grupių yra aktuali viena ar kita problema. Šioje dalyje taip pat bus aiškinamasi kokių priemonių imasi valstybė spręsdama etninių mažumų politikos problemas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-20
DalykasPolitologijos diplominis darbas
KategorijaPolitologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis52 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis121.59 KB
AutoriusMindaugas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos valstybine etniniu mazumu politika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą