Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir valdžios santykiai
   
   
   
naudingas +1 / nenaudingas -1

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir valdžios santykiai

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647
Aprašymas

Įvadas. Nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir valdžios sąvokų apibrėžimas. Nevyriausybinės organizacijos - pilietinės visuomenės sektorius. Valdžia - politinės visuomenės sektorius. Nevyriausybinės organizacijos ir valdžia kaip demokratinės valstybės komponentai. Faktoriai įtakojantys NVO ir valdžios santykius. Politinis rėžimas, politinė kultūra ir ekonominis kontekstas. Pilietinės visuomenės pasyvumas. NVO ir valdžios bendradarbiavimo formos. NVO ir valdžios santykių ypatumai Kauno mieste. Kokybinio tyrimo aprašymas. Kokybinio tyrimo analizė. NVO ir valdžios santykių svarba ir ateities perspektyvos. Lobizmas – NVO priemonė įtakoti valdžios struktūras. Projektai – NVO ir valdžios bendradarbiavimo forma. NVO ir valdžios santykių taisytinos sritys. Kokybinio tyrimo interpretacija. Išvados. Priedai. Summary.

Ištrauka

Šiame darbe bus analizuojama nevyriausybinių organizacijų ir valdžios santykių ypatumai: santykių išraiškos, jų svarba atstovaujamai demokratijai. Demokratinėje valstybėje valdžia priklauso visai visuomenei, kuri demokratinių rinkimų pagalba atiduodama į išrinktų individų rankas. Išrinktai valdžiai perduodama teisė kurti politiką, pateisinančią piliečių lūkesčius, interesus bei poreikius. Siekiant tokio tikslo, valdžios atstovai privalo palaikyti ryšius su visuomene. Valdžios bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis yra vienas iš būdų palaikyti tiesioginius ryšius su visuomene.
Nevyriausybinės organizacijos (NVO) - tai organizacijos, paremtos savanoriška veikla, pelno nesiekiančios, nepavaldžios valdžios institucijoms. Šios organizacijos yra organizuota visuomenės balso forma. Jos susikūrė tam, kad spręstų egzistuojančias visuomenės problemas, kad suburtų bendraminčius bendrai veiklai. Tad jos galėtų būtų puikus ryšys tarp valdžios ir visuomenės, ramstis atstovaujamojoje demokratijoje.
Kaip pastebi K.Snavely ir U.Desai, atsiranda pasaulinė tendencija stiprinti santykius tarp vietos valdžios institucijų ir stiprėjančių nevyriausybinių organizacijų (NVO) (K.Snavely ir U.Desai, 2001). Europos Komisija kviečia įtraukti NVO sektorių į politikos procesą, kaip tvirtą visuomenės poreikių atstovą, kuriant politiką bei ją įgyvendinant. Tai būtų didelis žingsnis link tvirtos ir efektyvios valstybės politikos įgyvendinimo (L.Appleton ir P.Byrne, 2003).
Tuo tarpu M.M.Howard pastebi, kad postkomunistinių šalių visuomenė pasižymi pasyvumu, nepasitikėjimu tiek valdžia tiek nevyriausybinėmis organizacijomis, t.y. autorius teigia, kad pasyvi pilietinė visuomenė yra postkomunistinių šalių demokratijos bruožas (M.M.Howard, 2002). Lietuva taip pat priklauso postkomunistinių šalių grupei. Tarp Lietuvos valdžios atstovų vis dar jaučiamas nepasitikėjimas NVO kompetencija, tačiau daroma prielaida, jog šis nepasitikėjimas taip pat turi tendenciją mažėti.
Kaip teigia J. Imbrasaitė, ši sritis dar yra labai mažai tyrinėta tiek sociologų, tiek politologų. Kol kas yra atlikta vos keletas studijų apie pilietinę visuomenę bei politinį visuomenės dalyvavimą (J.Imbrasaitė, 2002). Todėl, remiantis tuo, kad NVO ir valdžios santykiai yra dar labai mažai tyrinėta sfera Lietuvoje, buvo atliktas kokybinis tyrimas, kurio metu apklausti NVO ir Kauno savivaldybės atstovai, siekiant išsiaiškinti šių dviejų sektorių santykių ypatumus.
Darbo tikslas: remiantis kokybinio tyrimo rezultatais, atskleisti nevyriausybinių organizacijų ir vietos valdžios santykių ypatumus Kauno mieste: struktūrą, veiksnumą, silpnąsias vietas, iškylančius sunkumus bei būdus, kaip būtų galima šiuos santykius stiprinti ir plėtoti, atsižvelgiant į faktorius: valstybės politinį rėžimą, politinę kultūrą, bei pasyvią pilietinę visuomenę.
Uždaviniai:
• Apsibrėžti sąvokas: nevyriausybinės organizacijos (NVO), politinė valdžia.
• Išnagrinėti faktorius, darančius įtaką nevyriausybinių organizacijų ir valdžios santykiams valstybėje, remiantis šiuolaikinėmis teorinėmis perspektyvomis.
• Analizuoti NVO ir valdžios institucijų santykių galimybes.
• Remiantis atliktu kokybiniu tyrimu, atskleisti NVO ir valdžios santykių ypatumus Kauno miesto kontekste.
Tyrimo objektas: NVO ir valdžios santykiai (Kauno miestas).
Pasirinktas metodas: kokybinis pusiau struktūruotas interviu su NVO lyderiais ir Kauno miesto savivaldos atstovais. Šis metodas pasirinktas, norint atrasti NVO ir valdžios santykių ypatumus, problematiką. Tuo pačiu palyginti, kaip šių sričių atstovai suvokia tarpusavio santykių svarbą.


1. NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ IR VALDŽIOS SĄVOKŲ APIBRĖŽIMAS

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) yra pakankamai naujas reiškinys, kuris moderniuose apibrėžimuose dažnai įvardijamas kaip pilietinės visuomenės pagrindas. Tuo tarpu pilietinė visuomenė kaip reiškinys jau antikos laikais buvo išskiriamas ir analizuojamas. Aristotelio veikaluose sąvokos "pilietinė visuomenė" atitikmuo yra "politike koinonia". Autoriaus ji buvo apibrėžta kaip piliečių bendruomenė, kurioje vertybės yra lygybė ir individas, laisvas pasirinkimuose bei dalyvaujantis valdyme, bet paklūstantis bendroms visuomenės vertybėms ir teisiškai įtvirtintai viešajai sistemai. Toks požiūris, tapatinantis politinę ir pilietinę sferas, dominavo iki XVIIIa. (A.Poviliūnas, iš J.Rimkutė, 2001).
Bėgant amžiams, keičiantis valdymo sistemoms, kintant pačiai visuomenei, kito ir pilietinės visuomenės samprata. Kitaip tariant, šiandien, norint kalbėti apie pilietinę visuomenę, negalima nepaminėti nevyriausybinių organizacijų, kurios įvardijamos kaip viena iš trijų visuomenės santvarkos sudedamųjų dalių, kur kitos dvi yra valdžia (valstybė) ir rinka. Tai modernios visuomenės samprata.
Šiame darbe pagrindinės analizuojamos sąvokos: NVO (nevyriausybinės organizacijos) ir valdžia, kaip atskiri sektoriai demokratinėje valstybėje ir, iš kitos pusės, galimi santykiai tarp jų. Tačiau kalbant apie NVO negalima apsieiti be pilietinės visuomenės sąvokos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-13
DalykasPolitologijos diplominis darbas
KategorijaPolitologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis44 puslapiai 
Literatūros šaltiniai25 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis70.69 KB
AutoriusAima
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Nevyriausybiniu organizaciju ir valdzios santykiai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą