Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Politologija>Lietuvos integracija į Europos Sąjungą (ES) (2)
   
   
   
-4
naudingas 0 / nenaudingas -4

Lietuvos integracija į Europos Sąjungą (ES) (2)

  
 
 
123456789101112131415161718192021222324252627282930313233343536373839404142434445464748495051525354
Aprašymas

Ekonominė integracija į Europos Sąjungą (ES). Ekonominė integracija ir jos pakopos. Ekonominės integracijos nauda. ES kaip vienas iš ekonominės integracijos pavyzdžių. Lietuvos integracijos raida į Europos Sąjungą (ES). Integracijos į Europos Sąjungą (ES) priežastys ir tikslai. Politinių, teisinių ir ekonominių santykių plėtojimo eiga. Lietuvos perspektyvos kelyje į Europos Sąjungą (ES). Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą ekonominio aspekto analizė. Lietuvos ir Europos Sąjungos prekybos eiga įsigaliojus laisvosios prekybos sutarčiai. Lietuvos užsienio prekybos analizė. Ekonomikos konkurencingumas. Išvados.

Ištrauka

Europos integracijos studijų centro studija apie Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą būklę, perspektyvas ir pasekmes siekiama atsiliepti į ne kartą reikštą oficialų ir neoficialų susidomėjimą tuo, kas gi būtų, jei Lietuva taptų Eropos Sąjungos (ES) nare.
Lyginant ES valstybes su Vidurio ir Rytų Europos šalimis, taip pat ir Lietuva, gali kilti toks klausimas:- kodėl ES turėtų būti suinteresuota priimti gerokai skurdesnes šalis? Esama keleto priežasčių. Trumpai ES valstybių motyvus būtų galima apibūdinti taip: norima sukurti taikią, klestinčią ir suvienytą Europą, kuri vadovaujasi bendrais idealais bei taisyklėmis ir turi didelę įtaką pasaulio politikoje. Tikimasi, kad Lietuva ir kitas šio regiono šalis įtraukus į bendrą sprendimų priėmimo procesą ES sukurtų prielaidas palaikyti taikius šalių santykius ir apsaugotų nuo galimybės kilti tokiam konfliktui, pvz., Balkanų. Svarbios tiek idealistinės, tiek ekonominės paskatos. Vieni tokiu būdu siekia sustiprinti demokratiją ir rinkos ekonomiką Europoje, kiti ES plėtrą sieja su ekonomine nauda Sąjungos įmonėms. Valstybių kandidačių ūkiui įsiliejus į bendrąją rinką būtų sudarytos sąlygos ekonominiams augimui, o dėl to padidėtų ES valstybių įmonių produktų paklausa. Tiesa, tai pasakytina ne vien apie Lietuvą, bet apskritai apie visas siekiančias ES narystės valstybes. Jos sudaro daugiau kaip 100 mln. gyventojų rinką. Kai kas vadovaujasi negatyviomis paskatomis. Jų manymu, Lietuvos ir kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių priėmimas į ES ir ūkio plėtra, atsirandanti dėl dalyvavimo bendrojoje rinkoje, sumažintų socialinių neramumų ir migracijos į turtingesnes šalis tikimybę. Labai svarbus ES plėtros motyvas yra ir siekimas, kad ES pasaulyje taptų įtakingesnė.
Kalbėdami apie integracijos priežastis paminėjome teigiamas, naudingas Lietuvai jų pasekmes, bet yra galimi ir neigiami Lietuvos narystės Europos Sąjungoje padariniai. Integracijos į ES procesą, nepaisant daugybės prognozuojamų privalumų, lydi nepasitikėjimas ir įvairūs nuogąstavimai. Kai kurie iš jų siejasi su būtinybe keisti gyvenimo ir darbo įpročius, kai kurie atsiranda dėl informacijos trūkumo, kai kurie yra pagrįsti. Ne išimtis ir Lietuvos integracija į ES. Kai kas mano, kad įstojus į ES vietinėms įmonėms labai padidės konkurencija. Iš tiesų konkurencijos padidėjimas tikėtinas, ir jis gali paskatinti vietos gamintojus keisti veiklos pobūdį. Tiesa, ES įmonės jau dabar gali daugelį prekių laisvai įvežti į Lietuvą. ES yra pagrindinė Lietuvos užsienio prekybos partnerė, ekonominiai ryšiai su ja gana intensyvūs. Be to, tikėtina, kad apsauga nuo konkurencijos yra laikina nepriklausomai nuo Lietuvos stojimo į ES, nes rinkos ekonomika grindžiama laisva konkurencija.
Kur kas daugiau diskusijų kylą dėl su ES naryste susijusių įsipareigojimų ekonominio reguliavimo srityje įgyvendinimo. Akivaizdu, kad ES reguliavimo normų perkėlimas į Lietuvos teisinę ir administracinę sistemą siejasi su didelėmis pradinėmis išlaidomis. Reikia nemažai išteklių, kad Lietuvos teisės normos būtų suderintos su ES teise, taip pat būtų sukurtos reguliavimo institucijos (pvz., sertifikavimo įstaigos, veterinarijos tarnybos, darbo saugos institucijos ir pan.) ir sudarytos sąlygos tinkamai joms veikti. Įgyvendinti šias priemones finansiškai padeda pati ES, tačiau išlaidų teks ir Lietuvos biudžetui.
Su Lietuvos naryste ES siejasi ir baimė prarasti suverenitetą. Iš tiesų, ES valstybės narės nemažai reikalų sprendžia bendrai ir priimdamos sprendimus yra atsisakiusios veto teisės. Kai kurias galias, pvz., prekybos politikos priemonių inicijavimą, jos yra delegavusios ES institucijoms. Europos Teisingumo Teismo sprendimai valstybių narių vyriausybėms yra privalomi. Tačiau būdama ES nare Lietuva galėtų ir sustiprinti savo suverenitetą. Dėl šiuolaikinės tarptautinės sistemos pobūdžio, valstybių ekonominės tarpusavio priklausomybės ir savo geopolitinės padėties Lietuva, dalyvaudama ES sprendimų priėmimo procese, nacionalinius interesus galėtų įgyvendinti geriau nei nepriklausydama Sąjungai. Daug sprendimų yra priimama bendru sutarimu, ieškant visoms valstybėms priimtino varianto. Manoma, jog dauguma mažų valstybių, tapusios ES narėmis, galėjo geriau atstovauti savo interesams tiek sprendžiant Europos reikalus, tiek tarptautinėse organizacijose. Be to, ES sutartyse yra įteisinta pagarba nacionaliniam identitetui, ir Lietuvai narystė Sąjungoje leistų įtvirtinti savo identitetą. Prisitaikyti prie vykstančių pokyčių Lietuvoje (ir už jos ribų) daliai žmonių gali būti sunku, tačiau tiems, kurie sugebės pasinaudoti atsiveriančiomis naujomis galimybėmis, Lietuvos narystė bus naudinga.
Šiuo metu visuomenėje vyrauja prieštaringas klausimas, kurio negalime nepaminėti kalbėdami apie stjimo į ES priežastis: Lietuva jau buvo vienoje Sąjungoje, tai kodėl turėtų stoti į kitą? Manytume, tapatinti Europos Sąjungą su Sovietų Sąjunga yra iš esmės neteisinga. Jų panašumai tėra išoriniai pavadinimas ar dydis, tačiau visiškai skiriasi ideologija, t.y. sprendimų priėmimo bei ūkio tvarkymo būdai, tautų ir piliečių teisių svarba. ES yra demokratinių valstybių bendrija, kurioje sprendimai priimami atsižvelgiant į šalių ir jų piliečių interesus. Svarbus vaidmuo saugant demokratiją ir ES sutartyje įtvirtintas ekonomines laisves tenka Europos Teisingumo Teismui. Galima diskutuoti dėl pusiausvyros tarp centralizacijos ir savivaldos tam tikrose srityse arba dėl pusiausvyros tarp sprendimų priėmimo greičio ir bandymų rasti kompromisus. Tačiau svarbiausi ES principai, kurių turi laikytis ir jos narėmis siekiančios tapti valstybės, yra demokratinis sprendimų priėmimas, pagarba žmogaus teisėms, įstatymų viršenybė ir ūkio tvarkymas rinkos sąlygomis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-02
DalykasPolitologijos kursinis darbas
KategorijaPolitologija
TipasKursiniai darbai
Apimtis48 puslapiai 
Literatūros šaltiniai17
Dydis200.47 KB
AutoriusKasparas
Viso autoriaus darbų14 darbų
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaMykolo Romerio Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Lietuvos integracija i Europos Sajunga (ES) (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 48 puslapiai 
  • Mykolo Romerio Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-4
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą